„Lietuva 4.000.000” iniciatyvos komanda apklausė daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių Lietuvoje ir užsienyje, kas, jų nuomone, yra lietuvis.
„Ik šiol viskas buvo pakankamai aišku – buvo sienos, kalba, aiškiai išreikšta kultūra. Bet dabar pasaulis tapo per daug atviras ir judrus, kad galėtume įsisprausti į formalius rėmus. Trečdalis mūsų tautos gyvena užsienyje ir ten gimdo vaikus. Dalis mūsų emigravo taip seniai, kad jau nepamena lietuvių kalbos. Netrukus susidursime su imigrantais – ar juos priimsime į savo visuomenę? Taigi kyla klausimas, kas mes esame ir kas mus sieja,” – kalbėjo vienas „Lietuva 4.000.000” idėjos autorių Regimantas Buožius.
Absoliuti dauguma apklaustųjų (78 proc.) mano, kad svarbiausias požymis, ar žmogus yra lietuvis, yra jo paties asmeninis apsisprendimas. Kitaip tariant, jei žmogus laiko save lietuviu, jis toks ir yra.
Kiti svarbūs kriterijai – ar žmogus moka lietuvių kalbą (67 proc.), ar turi kraujo ryšių (tėvai ar seneliai yra lietuviai), ar yra Lietuvos pilietis (55 proc.).
Lietuviu galima tapti
Dainininkas Saulius Urbonavičius Samas mano, kad tautybė yra labiau susijusi su šeima, nei kalba.
„Tai yra jausmas – arba tau jį mama davė, arba ne. To jausmo nenupirksi, nepaduosi. Iš esmės tai yra dvasiniai dalykai, kuriuos perduoda tėvai, seneliai. Tai šeimyninis reikalas. Jei šeima yra iš principo labai lietuviška, tai ji perduos tą mažą ugnelę ir ją neš, nesvarbu kokia kalba,” – sakė Samas.
Tačiau žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas kraujo ryšių nesureikšmina.
„Paprastas pavyzdys. Rusas žurnalistas prieš metus atvažiavo į Lietuvą, per metus laisvai išmoko lietuviškai, dirba Lietuvoje, nori likti Lietuvoje. Jis bus lietuvis? Galbūt jau yra? Man atrodo, kad jis jau yra lietuvis.”
Lietuvoje daugiau nei 20 metų gyvenantis rusų tautybės Olegas mano, kad galima turėti daug tapatybių.
„Dabar, kai jau Lietuvoje nugyvenau tiek metų, aš jaučiuosi kaip sulietuvintas rusas. Nors iš tiesų, ir ten, ir ten aš jaučiuosi puikiai. Man ir čia tėvynė, ir ten tėvynė. Ir Prancūzija yra tėvynė, nes ten pragyvenau 12 metų. Rinktis juk nebūtina, svarbiausia būti normaliu žmogumi. Galbūt politikai daro tuos skirtumus, bet tarp paprastų žmonių viskas paprasta.”
Kad lietuviu nebūtina gimti, o juo galima ir tapti, sutinka ir dauguma apklaustųjų.
86 procentai mano, kad jei žmogaus tėvai – ne lietuviai, bet jis pats gimė ir gyvena Lietuvoje, jis gali vadintis lietuviu. Daugiau kaip pusė mano, kad kitatautis, sukūręs šeimą su lietuve ir gyvenantis Lietuvoje, taip pat gali vadintis lietuviu.
Įdomu tai, kad užsienyje gyvenantys lietuviai visais „nenorminiais” klausimais yra šiek tiek griežtesni nei gyvenantys Lietuvoje.
Apklausa „Kas yra lietuvis?” įgyvendinta per Lietuva 4.000.000 platformą, prie kurios šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 17 tūkst. lietuvių Lietuvoje ir užsienyje. Šios platformos tikslas – sukurti erdvę, kuri kiekvienas lietuvis, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, galėtų užmegzti ir palaikyti ryšius su savo tautiečiais. Iki kitų metų liepos 6-osios, kai lietuviai visame pasaulyje giedos „Tautišką giesmę”, platformoje tikimasi apjungti per 1,2 mln. lietuvių vien iš užsienio.
56 proc. apklausos dalyvių nurodė šiuo metu gyvenantys už Lietuvos ribų.
