„Kodėl Vilniuje nėra menininkų studijų-dirbtuvių?“ diskutuota Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) projektų erdvėje „vykusioje parodoje-diskusijoje, rašoma LTMKS pranešime.
Tuščių sklypų kaip ir apleistų pastatų vis dar yra, tačiau aktyvios kūrybingos erdvės su kuriančiais menininkais, rodančiais savo kūrybą visuomenei per atviras studijas, nėra. Jie slepiasi priemiesčiuose ir paribiuose. Tiesa, buvo viena iniciatyva – „Fluxus ministerija“, tačiau ji jau uždaryta.
Nuo tada idėja ieškoti naujų erdvių menininkams rūpėjo nuolat. Tuo tikslu LTMKS narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dėstytojas, architektas prof. dr. Kęstutis Lupeikis inicijavo tarpdisciplininio meno centro projektą kaip vieną architektūros studentų bakalauro baigiamųjų darbų temų. Sukurti projektai materializavo idėją ir buvo pristatyti LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“, o apie tolimesnį šios idėjos įgyvendinimą ir vyko pokalbis viso vakaro metu.
Pokalbyje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Audronis Imbrasas, Vilniaus miesto vyr. architektas Artūras Blotnys, architektas prof. dr. Kęstutis Lupeikis, architektas dr. Tomas Grunskis, architektas Gintaras Kuginys ir visi kiti prisijungę. Pokalbį moderavo LTMKS pirmininkas Vytautas Michelkevičius.
Audronius Imbrasas pasidalino savo sėkmės istorija kaip jam kartu su kolegomis nuo 1999 metų pavyko prikelti nenaudojamos spaustuvės pastatus ir įkurti jose „Menų spaustuvę“ – aktyviai veikiantį performatyviųjų menų centrą. O klausimas kodėl vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų atstovai iki šiol neturi panašaus pobūdžio centro liko neatsakytas. Tarp eilučių buvo galima suprasti, kad menininkams tiesiog trūksta iniciatyvos ir saviorganizacijos, nes dabartinėje visuomenėje „niekas nieko nebeduoda ir reikia susirasti patiems“.
Tarp eilučių buvo galima suprasti, kad menininkams tiesiog trūksta iniciatyvos ir saviorganizacijos, nes dabartinėje visuomenėje „niekas nieko nebeduoda ir reikia susirasti patiems“.
Diskusijos metu kalbėta, jog šiuo metu veikiančios atskiros menininkų studijos Vilniuje (Aguonų g., Saltoniškių g.) netampa menininkų ir miestiečių traukos centru, nes jos yra kuriamos skirtingų ir dažniausiai pavienių menininkų, siekiančių skirtingų interesų.
Meno organizacija, tokia kaip LTMKS, vedama sąlyginai nedidelės grupės kūrėjų, kuriuos jungia bendri interesai, ir kuri siekia vieningo tikslo, turi potencialą tapti kūrybišku branduoliu, dalimi miesto kūrybiško konglomerato, skatinančio kaimynystės aktyvumą, pritraukiančio investicijas, gentrifikaciją ir didinančio Vilniaus kaip draugiško miesto šiuolaikiniam menui įvaizdį.
Architektai ir menininkai sutarė, jog bet kokiai veiklai reikalinga atkakli pačių menininkų iniciatyva bei stipri saviorganizacija; numatant tarpdisciplininio meno centro patalpas svarbus yra sektoriaus pasirinkimas – viešojo ar privataus savininko nuosavybė; sprendžiant apie pastato lokaciją mieste – miegamųjų rajonų atgaivinimo galimybės meno centro pagalba. Kalbant apie pastato projektą – plačiosios visuomenės įtraukimas, meno auditorijos didinimas pažymėti kaip svarbiausi tikslai.
Studentai diplominiuose tarpdisciplininio meno centro projektuose siūlė kelių tūkstančių kvadratinių metrų erdves su studijomis menininkams, multifunkcine erdve parodoms, koncertams ir performansams, taip pat kavine ir galimoms patalpoms verslui, kad būtų galima išlaikyti pastatą. Pagrindinės galimos vietos naujiems pastatams buvo siūlytos senamiestyje šiuo metu nenaudojamuose ar apleistuose sklypuose, pvz. prie Šiuolaikinio meno centro.
