2014 m. išleistoje knygoje „Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai“ profesorius, sociologas Zenonas Norkus, nagrinėdamas praeitį, pateikia ir Lietuvos ateities įžvalgas. Remiantis Z.Norkaus knygoje išdėstytomis mintimis ir citatomis galima būtų sunkonstruoti tris šalies scenarijus.
Teksto apačioje galite balsuoti, kuris scenarijus jums atrodo labiausiai tikėtinas.
Lietuva taps žaliuoju Baltijos Kuveitu
Dėl palankios geografinės padėties ir demografinių tendencijų, kurios netruks ištuštinti Lietuvos provinciją, o beveik visus jos gyventojus sutelks 4–5 didesniuose miestuose, Lietuva galės tapti vienu iš Europos bioenergetikos išteklių centrų. Netapusi Baltijos Slovėnija, Lietuva taps žaliuoju Baltijos Kuveitu. Užsienio agrokoncernai, supirkę iš žemės ūkio besitraukiančių ūkininkų žemes ir sutelkę jas į didelius masyvus, augins didžiulius biomasės kiekius. Visur plytės plačiausi laukai, kuriuose augs greitai užaugantys ir daug anglies iš atmosferos sutraukiantys augalai.
Lietuva galės tapti vienu iš Europos bioenergetikos išteklių centrų.
Užauginta biomasė čia pat bus perdirbami į biodegalus ar naudojama elektros energijos gamybai. Intensyviausios gamybos rajonuose transporto kaštams sumažinti bus nutiesti degalotiekiai, kuriais biokuras tekės į Klaipėdą. Kartu šalyje vystysis sintetinės biologijos šaka, bus plėtojama biofarmacinių produktų gamyba.
Lietuva taps Europos sveikatos centru
Kur kas didesnį potencialą Lietuva turi tapti sudėtingų, eksportuoti tinkamų paslaugų centru. Tokią perspektyvą numato Lietuvos sociologijos patriarcho, akademiko Arvydo Matulionio pateikiama mūsų šalies ateities vizija: „Aš Lietuvai numatyčiau „Europos sveikatos centro“ modelį“.
Kaip rodo augantis į Lietuvą atvykstančių medicinos studijuoti Azijos šalių studentų srautas bei privačių medicinos klinikų, teikiančių ne vien grožio chirurgijos paslaugas, sėkmė, tarptautiškai konkurencingo sveikatos centro perspektyva Lietuvoje yra reali.
Jeigu dėl klimato atšilimo žiemos Lietuvoje po 20–30 metų pasidarytų tokios šiltos, kokios dabar būna Šiaurės Italijoje ir Pietų Prancūzijoje, Lietuva galėtų konkuruoti ir senyvų žmonių globos srityje.
Kitų ES ir pasaulio šalių gyventojai vyktų į Lietuvą persisodinti iš jų kamieninių ląstelių užaugintų organų bei gauti kitų aukštos kvalifikacijos medicinos paslaugų. Lietuva taptų regionine „bioremontine“, kur turtingiems užsienio klientams būtų teikiamos brangiai kainuojančios paslaugos: keičiama lytis, persodinamos naujos širdys, inkstai, kepenys ir pan.
Jeigu dėl klimato atšilimo žiemos Lietuvoje po 20–30 metų pasidarytų tokios šiltos, kokios dabar būna Šiaurės Italijoje ir Pietų Prancūzijoje, Lietuva galėtų konkuruoti ir senyvų žmonių globos srityje. Ne į Viduržemio subtropikų šalis, kurios nebebus tokios patrauklios dėl per karšto klimato, bet į Rytų Lietuvos upių bei ežerų pakrantėse įsikūrusius pensionatus gyvenimo užbaigti trauktų Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių pensininkai. Prie jų prisijungtų iš tų pačių šalių grįžtantys senyvi emigrantai iš Lietuvos. Tokiu būdu investicijos į gerovės valstybės infrastuktūrą galbūt yra geriausios investicijos į Lietuvos ateitį.
Lietuva bus sunaikinta branduolinio konflikto metu
Apginti Lietuvos teritoriją nuo branduolinių smūgių taktinėmis raketomis bei apsaugoti jos esamus ar būsimus branduolinius objektus nuo atakų NATO vargu ar pajėgs ir po keliasdešimties metų. Net jeigu kilus pilietiniam karui Rusijoje branduolinė ginkluotė Kaliningrado srityje būtų sunaikinta prevenciniais taikos palaikymo smūgiais, gana sunku įsivaizduoti, kaip mūsų šalies teritorija galėtų nenukentėti nuo radiacinių tokios operacijos pasekmių.
Išlikusiems Lietuvos gyventojams ar jų daliai tektų evakuotis į kitas šalis, žydų pavyzdžiu turtėjant diasporoje ir ten tampant tikra globalia Lietuva. Dalis ar net visa jos teritorija taptų panaši į liūdnai pagarsėjusią Černobylio zoną. Ilgainiui ji apaugtų Simono Daukanto aprašytas girias primenančiais miškais bei kitokiais biokuro šaltiniais. Radiacijos lygiui krintant, į jas pradėtų grįžti pabėgėlių palikuonys.
