Rezultatai netapo siurprizu niekam. Jau seniai buvo aišku, kad tai, ką mokslininkas matė net dienos šviesoje buvo supernova – didžiulis žvaigždės sprogimas, tačiau niekas nežinojo kokia tai buvo supernova.
Naujausios studijos duomenimis partvirtinama, kad šis sprogimas buvo termobranduolinis baltosios nykštukinės žvaigždės ir jos palydovės sprogimas.
Taip vadinama Tycho supernovos istorija prasidėjo 1572-aisias lapkričio 11-ąją, kai danų mokslininkas netikėtai išvydo, kaip pats manė, itin ryškią naują žvaigždę Kasiopėjos žvaigždyne. Netrukus ši „žvaigždė“ tapo tokia pat ryški kaip ir Venera ir buvo matoma net dienos metu. Tačiau po 16 mėnesių ji paprasčiausiai išnyko.
Dirbdamas dar tuo metu, kai teleskopai nebuvo išrasti, T.Brahe viską detaliai užrašė. Jo dokumentuose teigiama, kad žvaigždė, skirtingai nei mėnulis ar kitos planetos, nekeitė savo pozicijos ir nejudėjo kitų žvaigždžių atžvilgiu. Tai galėjo reikšti tik viena, kad žvaigždė buvo toliau nei mėnulis. Tai buvo šokiruojanti žinia to meto moksle, kurio įsitikinimu visata buvo nekintanti ir tobula.
Šis įvykis paskatino mokslininką imtis žvaigždžių tyrinėjimo, ir galiausiai būtent jis prisidėjo prie šiuolaikinės astronomijos atsiradimo.
Pasak šiandieninių mokslininkų, nors supernova pralėkė pro žemę jau seniai, iki šiol jos dulkių debesys visatos gilumoje gali būti pastebimi, būtent jų analizė ir prisidėjo prie paskutinės šios supernovos studijos.
