Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad tam tikra chromosomų grupė lemia, jog kai kurie žmonės labiau linkę susirgti plaučių vėžiu arba tapti alkoholikais.
Tyrimai taip pat parodė, kad alkoholio silpniau veikiami žmonės labiau rizikuoja įgyti priklausomybę nuo svaigalų. Abi šios savybės yra paveldimos.
Mokslininkai ištyrė 367 brolius ir seseris, norėdami nustatyti, ar ši chromosomų grupė taip pat padidina organizmo atsparumą alkoholiui.
Jie nesugebėjo aptikti šią savybę lemiančio geno, tačiau nustatė stiprų ryšį tarp šios chromosomų grupės genų mutacijų ir tiriamų asmenų gebėjimo atsispirti alkoholio poveikiui.
„Šie rezultatai patvirtina, jog reakcija į alkoholį ir tarpiniai fenotipo požymiai, susiję su priklausomybe nuo alkoholio ir piktnaudžiavimu, yra veikiami genetinių veiksnių“, – rašo pagrindinis studijos autorius Geoffas Joslynas iš Ernesto Gallo klinikinių tyrimų centro.
Tyrimo rezultatai „svariai pagrindžia“ prielaidą, kad tiriant organizmo atsparumą alkoholiui įmanoma nustatyti, ar asmuo genetiškai yra linkęs į alkoholizmą.
Pasak G.Joslyno, šis atradimas „bus naudingas nustatant kitus genetinius lokusus, lemiančius imlumą su alkoholio vartojimu susijusiems sutrikimams“.
Studija buvo paskelbta JAV leidžiamame moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
