Pastebėta, kad sėkmingiausi įvairių šalių, tarp jų ir Italijos, Prancūzijos bei Brazilijos, politikai naudojasi tomis pačiomis raktinėmis vokalo savybėmis. Jos taip stipriai paveikia žmones, kad jie reaguoja palankiai, nepaisant kalbos turinio ir joje pateikiamų idėjų.
Atskirai buvo analizuojami ir kai kurie garsiausi pasaulio verslo lyderiai, viešose kalbose aktyviai naudoję įvairius charizmatiškam kalbėjimui būdingus modelius. Mokslininkų dėmesio sulaukė bendrovės „Apple“ vadovai: Timas Cookas ir šviesaus atminimo Steve'as Jobsas.
Balsas svarbiau nei žodžiai
Kalbos ekspertai pažymi, kad balsas gali būti didelės galios instrumentas, perteikiantis daug daugiau informacijos nei ištariami žodžiai.
Dalis žmonių tiesiog gimsta apdovanoti charizma, kuri įpučia pasitikėjimo savimi. Tuos, kurie to neturi, balso mokslininkai ramina: kai kurių akustinių elementų galima išmokti.
„Galite suformuoti savo balsą taip, kad žmonės jus suvoktų kaip lyderį“, – sakė akustiką tyrinėjantis mokslininkas Rosario Signorello, atlikęs charizmos eksperimentą. Jo rezultatai gali praversti politikams, vadovams ir visiems kitiems, kurie trokšta lyderio statuso.
Rodo statusą ir galią
Politikoje balsas itin svarbus. Tyrimas atskleidė, kad, tarkime, rinkėjai prielankesni kandidatams, kurių balsas yra gilesnis.
Vadovai, turintys žemesnį balsą, paprastai valdo didesnes įmones, uždirba daugiau pinigų ir pareigose išsilaiko ilgiau už aukštesnio balso savininkus.
Mokslininkai mano, kad balsas perteikia žmogaus statusą visuomenėje ir galią.
Savo eksperimentuose, R.Signorello analizavo pasaulio lyderių kalbų įrašus. Jis tyrinėjo Prancūzijos prezidento Françoiso Hollande'o, buvusio Brazilijos prezidento Luizo Inácio Lula da Silva kalbas. Taip pat studijavo kalbas, kurias sakė Italijos politikai Umberto Bossi ir Luigi de Magistris bei buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Aukštas balsas skamba nuolankiai
Norint suprasti, kaip akustinės savybės veikia klausytojus, R.Signorello ir jo kolegos paprašė 107 moterų ir 26 vyrų savanorių įvertinti kalbėtojo charizmą skalėje, naudojant 67 teigiamus ar neigiamus būdvardžius, pavyzdžiui, iškalbingas ir žavingas, egocentriškas ir grėsmingas ir t.t.
Dainininkai ir aktoriai mokosi valdyti savo balsus ir pasiekti aukštesnius ar žemesnius dažnius. Vadovas turėtų daryti tą patį.
Siekiant užtikrinti, kad būtų vertinami tik vokaliniai gabumai, kalbų klausėsi žmonės, nekalbantys prancūziškai ar itališkai.
Paaiškėjo, kad žemo tono balso savininkai dažniau buvo suvokiami kaip galingi ir dominuojantys, o aukšto balso – kaip nuolankūs, stokojantys autoriteto.
„Dainininkai ir aktoriai mokosi valdyti savo balsus ir pasiekti aukštesnius ar žemesnius dažnius. Vadovas turėtų daryti tą patį“, – rekomenduoja R.Signorello.
