Daugelis agentūrų prognozuoja, kad baltieji lokiai gali išnykti iki 2050 m.
Tačiau iki to laiko, prognozuoja mokslininkai, gali itin padažnėti lokių ir žmonių susidūrimų. Straipsnis pavadintas „Baltųjų lokių užpuolimai prieš žmones: besikeičiančio klimato pasekmė“, prie jo prisidėjo JAV, Rusijos, Kanados, Norvegijos ir kitų šalių gamtosaugos agentūros.
Aukštesnė oro temperatūra visame pasaulyje lems daug didesnę tikimybę, kad baltieji lokiai sąveikaus su žmonėmis ir, tikėtina, juos puls dėl maisto, vertina mokslininkai.
Alkaniems lokiams jūroje plūduriuojantis ledas yra puiki medžioklės aikštelė. Jie aptinka įtrūkius lede, kuriuos kaloringi ruoniai naudoja iškilti į paviršių pakvėpuoti. Lokiai ant ledo laukia jūros žinduolių iškylant į vandens paviršių arba ledu prisėlina prie gulinčių ruonių ir juos užpuola.
Tačiau aukštesnė temperatūra reiškia, kad ledo bus mažiau ir tai persvers darvinistinį slėpynių žaidimą ruonių naudai.
„Tačiau lokiams vis tiek reikės ėsti. Jie bus vis labiau linkę išmėginti naujus dalykus, ir kartais jais galime būti mes“, – sako vienas iš studijos autorių, tris susidūrimus su agresyviais lokiais išgyvenęs Geoffas Yorkas, dirbantis „Polar Bears International“.
Tyrėjai analizavo baltųjų lokių užpuolimus nuo pat 1870-ųjų. Į savo tyrimą jie įtraukė ir siaubingą istoriją, kuomet baltasis lokys sučiaumojo Rusijos tyrinėtojus. Nuoseklesnius duomenis iš žiniasklaidos, teisėsaugos ir vyriausybių įrašų mokslininkai galėjo surinkti nuo 1960-ųjų.
Nustatyta, kad daugiausia baltųjų lokių atakų pasitaikė 2010–2014 m., kuomet jūros ledo danga buvo istoriškai mažiausia, o periodas be ledo buvo ilgiausias. Tuo metu buvo 15 atvejų, kai užpulti žmonės.
Daugelis išpuolių įvyko lauko stovyklose – tose vietose žmonės tikisi sutikti baltųjų lokių ir imasi atsargumo priemonių, tačiau ne visuomet pavyksta apsiginti. Ketvirtadalis atvejų įvyko miestuose.
„Mūsų tyrimų rezultatai sutampa su vietinių gyventojų ir ekspedicijų vadovų liudijimais. Mes sutinkame daugiau lokių. Ir juos sutinkame neįprastu metų laiku. Mes su jais susiduriame vis dažniau. Mes galėdavome stovyklauti visą vasarą, tačiau dabar to nedarome“, – sako G.Yorkas.
JAV geologų tyrimas nustatė, kad mažėjant užšalusios jūros plotams baltosios meškos turi nueiti ilgesnį kelią ir sudeginti daugiau kalorijų, kad rastų joms palankią vietą. Kuo mažiau ledo jūroje, tuo ilgiau jos turi būti ant žemės. Klimato pokyčiai pakeitė lokių maisto paieškos įpročius – jų kraujyje mažėja gyvsidabrio kiekis.
Kuo ilgiau laiko lokiai praleidžia ant žemės, tuo labiau tikėtina, kad jie susidurs su žmonėmis.
„Šiaip ar taip, alkanai meškai žmogus yra tik mėsa“, – rašo „The Washington Post“.
Tuo tarpu žmonių veikla šiauriniuose regionuose taip pat plečiasi, verslas išnaudoja atsitraukiantį ledą. Tai toliau augina galimybes, kad lokiai susidurs su šachtininkais, žvejais ar turistais.
Tyrėjai įspėja, kad alkani lokiai linkę labiau rizikuoti.
