Skamba utopiškai? Bet taip nėra. Vilniuje tai jau tapo judėjimu, o gal net reiškiniu, kurio pavadinimas – „Running Dinner“. Praėjusį šeštadienį šiame renginyje Vilniuje dalyvavo 300 žmonių.
Trys viename
Kas yra „Running Dinner?“ Tai – naujos pažintys, skanus maistas ir puikiai praleistas laikas.
Renginio schema veikia taip: internetu reikia užregistruoti savo komandą, kurią sudaro 2–4 žmonės. Registruotis gali ir pavieniai asmenys: jie irgi suskirstomi į grupes arba prijungiami prie esančių.
Burtai nulemia, ką kuri komanda turės pagaminti – užkandžius, pagrindinį patiekalą arba desertą.
Patiekalą pagaminusi komanda jį patiekia savo namuose kitoms dviems komandoms. Po to komanda keliauja į svečius pas kitus renginio dalyvius ir vaišinasi jų patiektu maistu.
Vadinasi, kiekviena komanda gamina po vieną patiekalą ir pasivaišina kitais dviem svečiuose.
Būstas gali būti labai įvairus – nuo bendrabučio kambario, nuomojamo buto iki nuosavo namo. Būsto vieta – nesvarbi.
„Patiekalus ragauja trys grupelės: ta, kuri pagamino, ir dar dvi, kurios atvažiavo“, – taisykles pristato „Running Dinner“ Vilniuje idėjos autorius, iniciatorius ir pagrindinis organizatorius 27 metų Bernardas Morkūnas.
Po deserto visos komandos susitinka dūzgėse: iš anksto paskelbtoje vietoje – kokiame nors sostinės bare.
Idėją nusižiūrėjo Šveicarijoje
Baigęs Vilniaus licėjų B.Morkūnas studijuoti chemijos išvyko į Angliją – Kembridžo universitetą. Čia baigė bakalauro ir magistro studijas. Antrą magistrantūrą, šįkart verslo, vaikinas studijavo Šveicarijoje. Būtent čia jis ir susidūrė su „Running Dinner“ koncepcija.
„Labai panašus renginys, kuriame dalyvavo apie 40 žmonių, buvo suorganizuotas pirmo kurso magistrantams. Jis labai smagiai suveikė: buvo linksma, visiems labai patiko“, – prisimena B.Morkūnas.
Prieš dvejus metus jis grįžo į Lietuvą ir susimąstė: galbūt šią idėją verta išbandyti Lietuvoje?
Pirmasis renginys įvyko 2014 metų pradžioje. Jame dalyvavo apie 70 žmonių – B.Morkūno draugai, bičiuliai ar bent iš matymo pažįstami žmonės. Pirmas blynas neprisvilo.
„Iš tikrųjų kita kompanija buvo suorganizavusi pora renginių dar prieš mane. Jie tikrai padarė šaunų darbą ir net darė renginius 2015 metų pavasarį. Pavyzdžiui, Justas Jurevičius bei kiti”, – pabrėžė B.Morkūnas.
Gyvenamajai vietai – jokių apribojimų
Nuo to laiko „Running Dinner“ vyksta maždaug kas du mėnesius ir pritraukia vis daugiau dalyvių.
Naujausiame renginyje dalyvavo apie 300 žmonių. Dauguma jų į „Running Dinner“ nuotykį leidosi nebe pirmą kartą, tačiau kaskart dalyvių gretos pasipildo ir naujais veidais.
Patiekalus ragauja trys grupelės: ta, kuri pagamino, ir dar dvi, kurios atvažiavo.
Pildant dalyvio anketą reikia pateikti ne tik komandos pavadinimą, vardą, pavardę ar komandos narių specifinius valgymo įpročius, pavyzdžiui, gal tarp jų yra vegetarų, veganų ar žaliavalgių. Be to būtina nurodyti konkretų komandos buveinės adresą, kur bus priimami svečiai.
Tai organizatoriams ypač svarbi informacija, sudarant komandų judėjimo maršrutus.
„Būstas gali būti labai įvairus – nuo bendrabučio kambario, nuomojamo buto iki nuosavo namo. Būsto vieta – nesvarbi. Tačiau taikome tokį metodą: kuo toliau nuo centro gyveni, tuo ankstesnį patiekalą gamini. Tarkime, komandos, įsikūrusios užmiestyje, Pilaitėje, Fabijoniškėse ar Santariškėse, gamins užkandį. Pagrindinis patiekalas atiteks tiems, kurie svečių laukia Žvėryne, Naujamiestyje, Antakalnyje ar Žirmūnų pradžioje. Desertą gamins komandos, esančios centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ar Užupyje“, – pasakoja B.Morkūnas.
Toks lokacijų paskirstymas patogiausias, mat iki soties prisivalgę visi „Running Dinner“ dalyviai galiausiai susitinka kokiame nors bare senamiestyje.
„Pirmasis „afterpartis“ vyko bute, nes jame galėjo tilpti 70 žmonių. Vietą 100–150 žmonių irgi būdavo nesunku rasti. Viena šarmingiausių vietų – „Gėlių paviljonas“ Pylimo gatvėje. Šeštadienį „afterpartis“ vyko „Switch” bare Labdarių gatvėje“, – vardija B.Morkūnas.
Dūzgės iki paryčių
„Running Dinner“ sulaukė populiarumo, tačiau vyksta ne dažniau nei kartą per du mėnesius – kodėl?
„Kad ir kaip tai būtų smagu, yra daugybė kitų veiklų. „Running Dinner“ – palyginti daug laiko suvalganti pramoga: užkandžiauti pradedame nuo 16 valandos, o dūzgės baigiasi apie 5–6 ryto. Vadinasi, renginys trunka apie 14 valandų“, – šypteli B.Morkūnas.
Visko sklandžiai suorganizuoti vienam nepavyktų – Bernardas turi keletą patikimų pagalbininkų.
Svarbiausia – bendravimas
B.Morkūnas užtikrina: norint dalyvauti „Running Dinner“, nereikia būti nei gurmanu, nei virtuvės meistru.
„Renginys, nepaisant pavadinimo, skirtas ne kulinariniams sugebėjimams atskleisti, o naujoms pažintims užmegzti, pabendrauti. Maistas – tik labai malonus priedas“, – aiškina idėjos sumanytojas.
Kartą kaip karštąjį patiekalą jis valgė elementarų troškinį, tačiau yra vaišintas ir naminiais mėsainiais, patiektais su karamelizuotais pomidoriukais.
Vienos komandos preciziškai serviruoja stalą, kitos išsiverčia ir su vienkartiniais indais.
„Vienos grupelės stengiasi labiau, kitos – mažiau. Tačiau aš pats įsitikinau, kad skanus maistas dar negarantuoja smagios kompanijos. Būna labai paprasti patiekalai, bet labai įdomūs ir linksmi žmonės“, – aiškina B.Morkūnas.
Pažintis baigėsi tuoktuvėmis
„Running Dinner“ dalyvių amžius svyruoja nuo 20-ties iki trisdešimt kelerių metų. Tai – dažniausiai studentai arba mokslus jau baigę, dirbantys žmonės. Merginų būna daugiau nei vaikinų.
Įdomūs, atviri ir norintys bendrauti – taip dalyvius charakterizuoja B.Morkūnas.
Ir vis dėlto – kaip ryžtis visiškai svetimus, atsitiktine tvarka paskirtus žmones įsileisti į savo namus?
„Atsakymas paprastas – įsileidi ir viskas. Tai – atvirumu grįstas bendravimas. Jei tu atsiveri kitam – ir kitas tau gali atsiverti“, – svarsto B.Morkūnas.
Ir vis dėlto tiems atvejams, jei pokalbiai nesimegztų, „Running Dinner“ organizatoriai pateikė bendravimo ledus galinčių padėti pralaužti klausimų sąrašą.
Pavyzdžiui, jei turėtum jachtą, kaip ją pavadintum? Su kokiu žymiu žmogumi esi susipažinęs ir kodėl jis tau patiko? Koks tavo pirmas vaikystės prisiminimas? Kokį filmą galėtum žiūrėti daug kartų? Kokią geriausią dovaną esi gavęs?
B.Morkūnas tikina negirdėjęs, kad renginio metu tarp dalyvių įvyktų kokių nors incidentų ar konfliktų.
„Tačiau žinau dvi poras, kurios susipažino būtent per „Running Dinner“ ir neseniai susituokė“, – džiaugiasi organizatorius.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Mantas Vaskela apie „Running Dinner“ išgirdo iš draugų. „Turėjau dalyvauti viename iš pirmųjų (ar pirmajame) renginyje, tačiau negalėjau – reikėjo išvykti. Po renginio „Running Dinner“ susiorganizavo dūzges, kuriose jau pavyko ir man sudalyvauti – ten ir susipažinome su Kristina. Pradėjome daug bendrauti apie keliones į Mongoliją, Kroatiją, kitus pasaulio kampus. Taip užsimezgė pažintis“, – pasakoja Mantas.
Ar tai meilė iš pirmo žvilgsnio? „Sakyčiau, taip – nuo pat bendravimo pradžios buvo aišku, kad čia kažkas bus, po 3 savaičių buvo aišku, kad čia bus kažkas didelio ir gražaus. Kasdien gyvenimas vis gražesnis, todėl sakyčiau, kad man labai pasisekė“, – šypsosi vaikinas.
Nuo pat bendravimo pradžios buvo aišku, kad čia kažkas bus, po 3 savaičių buvo aišku, kad čia bus kažkas didelio ir gražaus.
Iš viso „Running Dinner“ renginyje jis su Kristina dalyvavo apie septynis kartus: „Kartais poroje, kartais aš ar Kristina atskirai, jei kuris nors negali. Renginys taip pat evoliucionuoja – pradžioje buvo mažas, šeimyniškas, dabar virsta vienu didžiausių mėnesio įvykių Vilniuje.“
Pasak jo, „Running Dinner“ yra smagus renginys, o kiekvieno dalyvio patirtis labai skirtinga – tai priklauso nuo žmonių, kuriuos sutinki: „Kai kurie tampa draugais, o su kai kuriais tiesiog nelimpa bendravimas. Kaip ir kiekvienas dalykas gyvenime, jis irgi gali atsibosti, tačiau praleidus vieną ar dvi vakarienes noras sudalyvauti vėl grįžta.“
Iki santuokos Mantas ir Kristina draugavo beveik pustrečių metų. „2 metus 5 mėnesius ir 28 dienas pagal Kristinos skaičiavimą (nuo oficialios draugystės pradžios), 2 metus 5 mėnesius ir 30 dienų pagal mano skaičiavimą“, – šypsosi Mantas.
Jo ir Kristinos tuoktuvės įvyko šių metų rugpjūčio 7 dieną.
Susidomėjo ir kauniečiai
Dalyvio mokesčio „Running Dinner“ renginyje nėra. B.Morkūnas sako šią idėją įgyvendinantis ne dėl pinigų, o dėl socialinio aspekto.
Bernardas džiaugiasi, kad jo iniciatyva populiarėja ne tik Vilniuje, bet ir plinta į kitus miestus: „Man parašė viena mergina iš Kauno, viską jai papasakojau ir, kiek žinau, renginys Kaune jau įvyko kelis kartus.“
