S.Smyrichinsky, nardydamas netoli Haida Gwaii archipelago 80 kilometrų į vakarus nuo Kanadai priklausančios Britų Kolumbijos valstijos krantų, aptiko objektą, kuris gali būti branduolinė bomba.
„Aš tiesiog žvejojau. Nutariau panardyti, pasižvalgyti po vandeniu ir nutolau nuo savo laivo“, – pasakojo naras Kanados televizijai. „Ir tada pamačiau tai, ko niekada gyvenime nebuvau matęs. Objektas buvo didelis, gal trijų su puse metrų ilgio. (…) Tai buvo keisčiausias mano gyvenime matytas dalykas“, – sakė S.Smyrichinsky.
Išniręs į paviršių naras ėmė pasakoti savo laivo įgulai, kad po vandeniu aptiko „skraidančią lėkštę“, ir nupiešė savo radinį ant servetėlės. Vėliau jis ėmė klausinėti aplinkinių, ar kas nors įsivaizduoja, kas tai galėtų būti.
„Niekas nebuvo girdėjęs apie šį objektą ar jo matęs. Niekas niekada ten nenardė. Tada vienas senas vietinis gyventojas man pasakė – o gal tu radai tą bombą?“, – laikraščiui „Vancouver Sun“ pasakojo S.Smyrichinsky.
„Ta bomba“ – tai „Mark IV“, trijų metrų ilgio, dirižablio formos branduolinė bomba, sverianti penkias tonas. Ji buvo pamesta Ramiajame vandenyne 1950 m. vasario 13 d., JAV karinių pajėgų bombonešio B-36 treniruočių skrydžio metu.
Šis bombonešis skrido iš Aliaskos į San Franciską. Skrydžio metu trys iš šešių jo variklių netikėtai užsiliepsnojo.
Bombonešio įgula turėjo evakuotis iš savo transporto priemonės, bet JAV Oro pajėgų ataskaitoje teigiama, kad pirmiau jie išmetė bombą kažkur virš Ramiojo vandenyno. JAV kariuomenės teigimu, pamesta branduolinė bomba nebuvo funkcionali: ji buvo užpildyta švinu, o ne plutoniu, reikalingu sukelti branduolinei reakcijai.
Bombonešis iš radarų ekranų dingo prieš pat vidurnaktį. Po kelių dienų 12 iš 17-os įgulos narių buvo rasti gyvi. Prieš evakuodamasi naikintuvo įgula nustatė naikintuvą skristi autopiloto režimu. Galiausiai jis rėžėsi į sniegu padengtas kalnų Britų Kolumbijoje viršūnes.
S.Smyrichinsky pradėjo domėtis šia istorija. Jis internete ėmė ieškoti dingusios bombos nuotraukų. Radęs bombos nuotrauką, jis suprato – po vandeniu jo matytas objektas buvo labai panašus.
Pats bombonešis savo kelionę baigė maždaug 80 kilometrų nuo vietos, kur naras nardė.
„Ta bomba tikrai galėjo būti išmesta ten. Gali būti, kad aš ją ir radau. Kas dar tai galėtų būti? Aš galvojau apie „skraidančią lėkštę“, bet tikriausiai tai ne „skraidanti lėkštė“, taip?, – sakė S.Smyrichinsky.
Naras išsiuntė laišką Kanados nacionalinio saugumo departamentui. Šio atstovai jam atsakė, kad jie pasidomės šia istorija.
Penktadienį Kanados ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Kanados laivynas per artimiausias savaites išsiųs laivą į radinio vietą. Ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai taip pat nurodė, kad jų turima informacija leidžia teigti, jog bomba nebuvo tikra ir kad branduolinio sprogimo tikimybė yra maža.
„Vis dėlto mes norime būti tikri ir mes domėsimės šia tema toliau“, – sakė jis, pridurdamas, kad išminuotojų komanda nuspręs, ar objektas kelia pavojų. Taip pat ji spręs ir tai, ar objektas turi būti iškeltas, ar geriau jį palikti ten, kur ilsisi dabar.
Iš viso Šaltojo karo metais bent 6 JAV kariuomenės branduolinės bombos buvo „pamestos“ ir niekada nebuvo rastos. Dažniausiai tai įvykdavo juos gabenantiems bombonešiams patyrus avariją.
