Bet kas jei finansiniai ir kiti turtiniai ištekliai nesugebės ateities kartoms užtikrinti saugumo? Kas jei joks kiekis pinigų neužtikrins jiems gyvenimui tinkamo klimato, gaivaus oro, gėrimui tinkamo vandens ar slėptuvės nuo potvynių ir sausrų?
Žemė jau dabar yra šiltesnė ir mažiau tinkama gyvenimui. To priežastis? Iškastinio kuro deginimas ir šiltnamio efektas. Tai tūkstantį kartų girdėtas faktas, beveik jau tapęs kliše, bet jau dabar galime savo kailiu pajusti dalį to, ką paliksime ateities kartoms.
Nebus ką gerti, bet teks plaukti
Nors vanduo dengia 71 proc. žemės paviršiaus, tinkamas gerti gėlas vanduo netrukus gali tapti didele prabanga. Lietuviams tai tikriausiai sunku suvokti – mes gyvename gėlo vandens rojuje. Čia net tualete nuleidžiame geriamąjį vandenį. Tačiau beveik 2 mlrd. žmonių neturi švaraus, tinkamo gerti vandens, o 2050-aisiais daugiau nei 75 proc. pasaulio gyventojų stigs geriamojo vandens.
Anot Europos Parlamento pateiktų duomenų, su didžiausiu geriamojo vandens trūkumu Europoje susidurs pietinė dalis, visų pirma – Ispanija.
Kur dingsta vanduo? Vis daugiau jo suvartojama dėl augančio žemės gyventojų skaičiaus, ekonomikos augimo, klimato pokyčių, o net 70 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje laistymui.
XXI a. žada dykumų plėtimąsi Afrikoje, vandens trūkumo sukeltas migracijos bangas. Atsimenate Aralo jūrą? Šio užteršto vandens kūno tragedija puikiai parodo, prie ko gali atvesti neatsakingi žmonių eksperimentai su vandens ištekliais.
Ir nemanykite, kad tai greitu metu netaps Europos problema. Dunojus – viena iš dešimties upių, kuriai gresia didžiausia ekologinė krizė. Anot Europos Parlamento pateiktų duomenų, su didžiausiu geriamojo vandens trūkumu Europoje susidurs pietinė dalis, visų pirma – Ispanija.
Daugybė gėlo vandens atsargų glūdi pasaulio ledynuose. O kaip žinia – ledynai tirpsta. Bet nereikėtų pradėti džiūgauti: tai neišspręs gėlo vandens trūkumo problemos, o tik sukels daugybę naujų.
Vakarų Antarktidos ledynų griūtis jau vyksta ir proceso sustabdyti nebeįmanoma. Jau net dabar vandens lygio pakilimas yra pastebėtas Lietuvoje. Ką tai reiškia ateities kartoms? Milijonai žmonių turės persikelti gilyn į žemynines dalis, o lietuviai galės atsisveikinti su Kuršių mariomis ir Nemuno delta. Dar daugiau gyventojų turės mažesnį priėmimą prie geriamojo vandens, bet užtat bus daugiau vietų pasiplaukiojimams. Galbūt ateities kartos visur keliaus kateriais.
Mirtinas oras – alternatyvi plytų gamyba
Pietryčių Aziją, dažniausiai Kiniją, įsivaizduojame paskendusią smoge. Nestabdant iškastinio kuro deginimo, šis vaizdinys galėtų tapti ir likusio pasaulio ateities kartų problema.
Sveikatos ekspertų teigimu, ore esančios smulkiosios dalelės yra itin žalingos žmogaus sveikatai, nes jos gali patekti į plaučius ir apsunkinti širdies bei plaučių darbą, sukelti įvairias šių organų sistemų ligas. Pavyzdžiui, net dabar dalis Pekino gyventojų skundžiasi lėtiniu bronchitu, o Kinijos menininkas Riešuto Brolis (Jian guo xiong di) šimtą dienų vaikščiojo po Pekiną su dulkiu siurbliu ir galiausiai iš užteršto oro padarė plytą.
Jei jau dabar galime iš smulkiųjų detalių ore pagaminti plytas... Tai kas laukia po 10 ar 20 metų? Nekontroliuojant oro taršos, mūsų ateities kartos galbūt kvėpuos mirtiną orą. Bet galbūt atsiras ir alternatyvi plytų gaminimo pramonė.
Vieni badauja, kiti – persivalgo
Tikriausiai visi bent po kartą per gyvenimą esame girdėję pasakymą: „Tu švaistai maistą, o Afrikoje vaikai badauja“. Maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto nesunaudojame arba išmetame. Daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje eina miegoti alkani. Kontrastas – įdomus.
Vien tik Lietuvoje kiekvienas šalis gyventojas per metus išmeta 200 kilogramų maisto į šiukšlių dėžę. Kalbame ne apie sugedusį maistą, o nebaigtus valgyti sumuštinius, pajuodavusius bananus, apdžiūvusią duoną ir t.t.
Pasaulyje kasmet išmetama 1,3 mlrd. tonų per metus. Tai sudaro 30 proc. viso maisto. Europoje kasmet išmetama apie 100 mln. tonų maisto produktų – maždaug po 180 kilogramų jo iššveičia lauk kiekvienas gyventojas. Namų ūkio išmetamo maisto kiekis sudaro 19 proc. viso išmetamo maisto, tačiau didžioji dalis maisto išmetimo susidaro žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos grandinėje.
O kaip ten Afrikoje vaikai – badauja? Jei badauja, tai prekybininkams tai nelabai rūpi: net Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, kur labiausiai trūksta maisto, gamintojų iššvaistyto maisto kiekiai yra pakankamai dideli. Nuo Europos jie skiriasi tik 45–80 kg per metus.
Maisto produktų švaistymo sustabdymas galėtų tapti vienu iš efektyviausių būdų sustabdyti badą ateityje.
Švaistydami maistą ne tik nepasinaudojame galimybe pamaitinti alkstančiuosius, bet ir veltui eikvojame kitus išteklius, kaip antai žemę, vandenį ir energiją, ir darbo jėgą.
2050-ais metais prognozuojama, kad Žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių. Jiems išmaitinti reikės dvigubai daugiau žemės ūkio produkcijos, propaguoti dviejų derlių auginimą daugelyje tropinių šalių, visame pasaulyje naudoti genetiškai modifikuotus pasėlius, pritaikyti lašinį drėkinimą Azijoje ir Amerikoje, ir tuo pat metu mažinti žemės ūkio keliamą užterštumą.
Maisto produktų švaistymo sustabdymas galėtų tapti vienu iš efektyviausių būdų sustabdyti badą ateityje.
Gyvenimas be Amazonės miškų, arba Kaip kvėpuosime be deguonies
XIX a. didelė rytinės Šiaurės Amerikos dalis buvo „išvalyta“, kad joje galėtų apsigyventi kuo daugiau žmonių. XXI a. tokiu pavyzdžiu yra tapęs Amazonijos regionas. Drėgnųjų miškų medžiai yra iškertami, siekiant tose vietose įrengti ganyklas, auginti maistinius augalus, o medžiai panaudojami medienai. Intensyvus miškų nykimas ne tik prisideda prie bioįvairovės ir kraštovaizdžio naikinimo, bet ir prie klimato kaitos.
Įdomus faktas: Amazonijos regione į atmosferą išskiriama apie 20 procentų viso Žemės deguonies. Be to, šie miškai sugeria apie 18 procentų (2 milijardus tonų kasmet) anglies dioksido, į atmosferą patenkančio dėl deginamo kuro. Tačiau skaičiuojama, kad net apie 20 proc. viso dėl žmonių ekonominės veiklos į aplinką išsiskiriančių anglies dvideginio (CO2) dujų kiekio atmosferoje pasilieka dėl miškų kirtimo.
Siekdamas atkreipti dėmesį į miškų nykimą, JAV reperis Prince Ea sukūrė vaizdo klipą „Sorry“ (liet. „Atsiprašau“ aut. past.).
Klipo tikslas: atsiprašyti ateities kartų dėl pasaulio, kuriame jiems teks gyventi, ir paskatinti žmones kovoti prieš miškų kirtimą bei klimato kaitą. Per pirmąsias 48 valandas klipą peržiūrėjo net 29 milijonai žmonių.
Prince Ea žinutė yra trumpa ir aiški – mes visi esame kalti dėl klimato kaitos, bet visi galime prisidėti prie jos stabdymo. Jo pasiūlymas – kovoti prieš miškų nykimą.
Unikali galimybė ateities kartoms
Tokių problemų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Jeigu tik norėtume, ateities kartoms galėtume palikti šviesią ateitį: jokio šiltnamio efekto, skurdo ir bioįvairovės praradimo.
Skamba utopiškai, tačiau daugiau nei 150 pasaulio valstybių pasirašė vykdyti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų. Susitarime, dėl kurio derybos vyko daugiau nei dvejus metus, numatyta iš viso septyniolika naujų darnaus vystymosi tikslų. Tarp šių tikslų yra numatyta besąlygiškai įveikti skurdą, įveikti badą, užtikrinti saugumą dėl maisto ir gerinti žemdirbystę ir t.t. Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Danijai, Suomijai, Norvegijai ir Švedijai, pasiekti šiuos tikslus trūksta labai nedaug.
Vasario 24–25 dienomis vyksiančio pirmoje Lietuvoje socialinio verslo ir inovacijų startuolių savaitgalio „ChangeMakers‘ON“ organizatoriai vadovaujasi Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 metų. Jų teigimu, socialinis verslas galėtų tapti vienu iš būdų kuriant tvarų ir saugų gyvenimą ateities kartoms. Taigi ką paliksime ateities pasaulio piliečiams, galime nuspręsti kartu jau dabar.
Jei turi idėjų, kaip pagerinti ar net išgelbėti pasaulį ar sustiprinti jau vystomą iniciatyvą – registruokis „ChangeMakers‘ON“!
Idėjų registracija baigiasi vasario 16 dieną. Nuo vasario 16 dienos galės registruotis tik pavieniai dalyviai, kurie norės prisijungti prie jau užregistruotos idėjos.
Nuoroda į registracijos formą – ČIA.
Susidomėjai ir nori sužinoti dar daugiau? Nori susipažinti su ekspertais ar sužinoti darbotvarkę? Apsilankyk!
