Vykdant dvejus metus trukusį Kinijos Vyriausybės finansuotą kartografavimo projektą atrasta šio senovinio statinio dar nežinomų fragmentų, kurių bendras ilgis – apie 290 kilometrų, sakoma ataskaitoje, kuri buvo paviešinta Kinijos valstybinio žemėtvarkos ir kartografavimo biuro tinklalapyje.
Infraraudonųjų spindulių ieškiklius ir pasaulinės vietos nustatymo sistemos (Global Positioning System, GPS) prietaisus pasitelkę ekspertai atrado nežinomų sienos ruožų, kuriuos slėpė kalvos, daubos ir upės. Šie fragmentai tęsiasi nuo Hu kalno šiaurinėje Liaoningo provincijoje iki Dziaju perėjos vakarinėje Gansu provincijoje, pirmadienį pranešė dienraštis „China Daily“.
Studijoje nurodoma, kad atrasti nauji Didžiosios kinų sienos fragmentai buvo pastatyti valdant Mingų dinastijai (1368–1644 metais), siekiant apsaugoti šiaurines teritorijas nuo klajoklių antpuolių. Ilgainiui šį sienos ruožą užpustė sausringame regione siaučiančios smėlio audros.
Archeologai nustatė, kad sienos, kurią Kinijos imperatoriai pradėjo statyti seniau nei prieš 2000 metų, kad apsaugotų savo žemes nuo mongolų ir kitų klajoklių antpuolių, ilgis yra apie 6700 kilometrų, o su visomis atšakomis – daugiau nei 8800 kilometrų.
Projektas, kurį vykdo Kinijos valstybinė kultūros paveldo administracija ir Valstybinis žemėtvarkos ir kartografavimo biuras, bus tęsiamas dar metus, siekiant tiksliai pažymėti žemėlapiuose sienos fragmentus, kuriuos statė Činų (221–206 metai prieš mūsų erą) ir Hanų (206 metai prieš mūsų erą – 9-asis mūsų eros šimtmetis) dinastijos, sakoma ataskaitoje.
Neseniai Kinijos archeologų atlikti tyrimai rodo, kad Didžiosios kinų sienos ruožai Gansu provincijoje dėl smėlio audrų virsta „žemių krūvomis" ir gali visiškai sunykti per artimiausius 20 metų.
Mokslininkai tokio spartaus senovės paminklo nykimo priežastimi laiko praeito mažiaus 6-ame dešimtmetyje taikytus žemdirbystės metodus, dėl kurių didelės teritorijos Kinijos šiaurėje virto dykumomis.
Be to, daugelis sienos ruožų Gansu provincijoje buvo pastatyti iš suplūktos žemės, kurie ne tokie patvarūs kaip iš plytų ir akmenų sumūryti fragmentai.
Pastaraisiais metais Kinija ėmėsi atstatyti kai kurias sienos dalis, taip pat pradėjo reguliuoti šį paminklą veikiančią komercinę veiklą.
Moderniausios architektūros sienos ruožai buvo pastatyti Mingų dinastijos laikais netoli Pekino. Dalis jų buvo atstatyta per Komunistų partijos valdymo laikotarpį, prasidėjusį 1949 metais. Kai kurias vaizdingas sienos vietas, ypač į šiaurę nuo Pekino esančiame Badalinge, kasmet aplanko šimtai tūkstančių turistų.
Turistų antplūdis pastaraisiais metais tapo dar viena opia problema: pasak valstybinės žiniasklaidos, prie Badalingo esančiame populiariausiame sienos ruože beveik kiekviena plyta išmarginta žmonių vardais ir kitokiais grafičiais.
