Įvaizdis ir tikslas
Norint, kad lydėtų sėkmė, reikia tiksliai laikytis konkretaus elgesio — vieno iš priimtų visuomenėje stereotipų — modelio, tada jis padės jums kilti karjeros laiptais aukštyn. Juk žinome, kaip turi elgtis sėkmingas verslininkas ar atrodyti išmintingas gydytojas, vadinasi, reiktų įgyti kuo daugiau jiems būdingų požymių: toks sėkmės programavimas greitai ir jus supančius žmones privers patikėti jūsų spindinčia karjera.
Žinoma, reikia mokėti aiškiai suformuluoti tikslą ir žingsnis po žingsnio judėti jo link, baigiant tai, kas buvo pradėta: toks užsispyrimas — dar greičiau nei išmintis ar žinios — sukels žmonių pagarbą ir paklusnumą. Kuo tikslas konkretesnis, pragmatiškesnis, tuo daugiau galimybių jį pasiekti. Kad ir kaip būtų keista, tie, kurie mąsto labai globaliai, trokšdami išgelbėti pasaulį ar sukurti naują religiją, dažniausiai pasirodo esą nevykėliai.
Sėkmė – be vidinės harmonijos?
Vis dėlto reikėtų skirtingai vertinti žmogų, kuris tik sukūrė sėkmingojo įvaizdį, ir žmogų, iš tikrųjų sulaukusį pripažinimo. Deja, triumfo etalonas šiandien dažniausiai pasižymi pinigų kiekiu ir visuomenine padėtimi. Ir niekas nepagirs iš pašaukimo dirbančio vidurinės mokyklos pedagogo, išauklėjusio ne vieną talentingą vaiką, kad jo karjera susiklostė sėkmingai: juk tai paprastas mokytojas, o ne kokios prestižinės aukštojo mokslo įstaigos profesorius ar rektorius. Kitais žodžiais tariant, šiandien sėkmės supratimas visai neprivalo sutapti su vidine harmonija.
Vis dažniau sutinkama įdomi kategorija žmonių — talentingų organizatorių, verslininkų, kurie susimąsto apie nuolatinio skubėjimo beprasmiškumą. Beveik visi jie tvirtina esą pasiruošę atsisakyti aukštos padėties visuomenėje, kad galėtų sugrįžti prie harmoningo gyvenimo. Tačiau niekas tokio kilnaus ketinimo neįgyvendino: atsisakyti sėkmės, kuri suteikia socialinį pripažinimą, beveik neįmanoma.
Gyvenimas dėl viešosios nuomonės
Socialinis statusas — tai narkotikas. Ir kuo ilgiau žmogus savimeilę malšina pasiekta gerove bei akį glostančiais turtais, tuo labiau tolsta nuo savo esmės. Protingesnieji supranta, kad, atėmus iš jų prabangų kostiumą, jie, netgi turėdami pakankamai lėšų pasiturimam gyvenimui, nežinos, kuo pradžiuginti savo sielą. Todėl ir yra pasmerkti dėl viešosios nuomonės ir pripažinimo suktis kaip voverės uždarame rate. Štai toks yra antrasis sėkmės veidas.
Per pastaruosius dešimtmečius atsirado nemažai staiga pralobusių turčių. Per valandą tapę milijardieriais, prabangių vilų ir automobilių savininkais, šie turtuoliai įsigeidė ir… pagarbos. Toks žmogus puoselėja svajonę — išvažiuoti į užsienį ir nusifotografuoti, tarkim, su ministru pirmininku — nesvarbu, kokios šalies: Indonezijos, Malaizijos ar Lietuvos. Atrodytų, štai ji — sėkmė. Ber ar išties tai sėkmė?
Tai, ko gero, tik veržimasis nuslopinti giliai tūnančią neurozę. Juk anksčiau ar vėliau žmogus bus priverstas pats sau prisipažinti, kad pinigai, namas, automobiliai — tai dar ne viskas. Už socialinį statusą kur kas svarbesnis yra tavo vidinis pasaulis. Bet juk kai turtai viską užgožia — sieloje atsiveria tuštuma.
Išties didūs žmonės — ar jie būtų muzikantai, verslininkai, aktoriai, mokslininkai, gydytojai — niekada savęs netapatina su įgytu statusu, o pirmenybę teikia ne išoriniams sėkmės atributams, o vidiniam tobulėjimui: žinių kaupimui, gyvenimiškam patyrimui.
Kaip prisivilioti sėkmę ir neišbarstyti savęs
* Niekada netapatinkite savęs su visuomenėje užimama padėtimi: jūs esate aukščiau už bet kokį statusą, ir būkite kiekvieną minutę pasiruošęs su juo atsisveikinti.
* Mylėkite tuos, su kuriais dirbate. Nežiūrėkite į žmones „iš aukšto“ ir nesielkite su pavaldiniais kaip su instrumentais, antraip rizikuojate sukaupti daug neigiamos energijos.
* Raskite laiko kiekvienam kolektyvo nariui paaiškinti konkrečią užduotį. Pastangos atsipirks šimteriopai: nuo tos akimirkos jūs egzistuosite ne abstrakčiai visiems, o kiekvienam pavaldiniui asmeniškai, ir jūsų komanda ims dirbti darniai ir tiksliai kaip laikrodis.
* Nebijokite pažvelgti į save su ironija — tai galingiausia apsauga nuo streso.
* Kad ir kokios aršios būtų išorinės žaidimo taisyklės, nepraraskite žmoniškumo, atvirumo. Nesivadovaukite principu ,,Visas pasaulis — priešai, o mes — apsupta tvirtovė“. Kurį laiką tai gali būti stimulu veržtis pirmyn, bet jeigu tokia nuostata taps gyvenimo būdu, anksčiau ar vėliau pajusite tokį psichologinį nuovargį, kad nebegalėsite nuveikti nieko teigiamo, o darbo tempas gerokai sulėtės.
* Nepervertinkite savo darbo reikšmės. Reikia suvokti, kad šiandien didelius pinigus žmogus gauna ne tiek dėl talento, kiek dėl padėties visuomenėje: argi manekenės darbas sunkesnis už rajono ligoninės gydytojo darbą?
Nuginkluokime klastą
Viskas gerai: ir darbas, ir atlyginimas tenkina, tik štai įsiveisė viena ,,nusususi avis“, rezganti pinkles. Kaip ją neutralizuoti? Padarykite tokį žmogų… draugu!
* Patyrinėkite priešininko elgesį: kas jį labiausiai jaudina? Kaip bebūtų keista, dažnai blogų santykių priežastys slypi ne jumyse, o jame — tai gali būti šeimos, sveikatos, darbo problemos: tarkim, netikėjimas karjeros sėkme.
* Mokėkite pastatyti energetinį barjerą, aiškiai parodydami, kad negatyvus kolegos elgesys jūsų nejaudina. Tik tai darykite ne su dirbtiniu optimizmu, o ramiai, užtikrintai. Pats kiša galvą į kilpą? Pamėginkite jį apžaisti paprasta fraze: ,,Sakykite, kas nutiko? Gal ne viskas taip jau ir blogai?“ Ir atvirai pabendraukite opia jam tema — nuoširdus pokalbis nuginkluoja.
* Užmegzkite neformalų ryšį. Vietoj bendrų frazių „Kaip sekasi?“, „Ar viskas gerai?“, pasikalbėkite apie šeimą: paklauskite kolegos, kur jis augo, papasakokite apie save.
* Darbe negatyvūs santykiai dažniausiai susiję su kova dėl užimamų pareigų. Padėkite kolegai suprasti: nors ir kaip aukštai karjeros laiptais kiltumėte, jis visada liks šalia jūsų.
* Niekada neapkalbėkite žmonių už akių — kas kaip apsirengęs, su kuo gyvena. Visa, kas pasakyta paslapčia, rytoj bus žinoma visiems. Turite šį trūkumą? Paklauskite savęs: kodėl? Greičiausiai, turite kokią nors fobiją. Pabandykite sau atsakyti, kodėl taip elgiatės. Ir gyvenime, ir darbe yra įdomesnių dalykų, nei apkalbos.
* Nuolat plėskite savo akiratį. Domėkitės ne vien profesine veikla, bet gilinkitės į įvairius gyvenimiškus reiškinius. Ribotų pažiūrų žmogus kelia susierzinimą.
