Būtent čia, Aukštaitijos dvaruose, XIX a. viduryje aktyviausiai formavosi šiuolaikinės aludarystės tradicijos. Čia, Nevėžio pakrantėje, 1902 metais tuščiame lauke ant aukštos kalvos naujai pastatytoje alaus darykloje gimė šimtametę istoriją skaičiuojantis „Kalnapilio“ alus.
Čia žemės buvo labai derlingos, aruodai būdavo pilni grūdų, kurių užtekdavo ne tik alui virti, bet ir kulinariniams eksperimentams. Todėl Aukštaitija jau daugybę metų garsėja savo virtiniais, koldūnais, skryliais ir blynais, paplitusiais po visą šalį. O kas atsispirtų aukštaičių desertams – spurgoms ir žagarėliams?
Išrinkome penkias vietas, kurios maloniai nustebins į tikrų autentiškų skonių paieškas įsitraukusius keliautojus ar užkietėjusius gurmanus. Kai kurios dar neatrastos, kitos – seniai žinomos, tačiau vertos būti prisimintomis.
Šviežia duona ir kitos vaišės greta Anykščių
Vienas didžiausių Anykščių pasididžiavimų – Arklio muziejus, įsikūręs Niūronių kaime. Žinomas ne vien dėl to, kad yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, bet ir dėl išskirtinių, tiek vaikus, tiek suaugusius sudominančių, edukacinių programų. Muziejus siūlo beveik dešimtį skirtingų programų – nuo bičių gyvenimo subtilybių iki Kūčių ar Velykų tradicijų ir papročių.
Vienos populiariausių – duonelės kepimo – metu dalyviai supažindinami su duonos keliu nuo pat rugio iki dar šiltos duonos riekės. Kiekvienam suteikiama nepaprasta galimybė pačiam suformuoti ir senovinėje krosnyje išsikepti savo duonos kepalą. Kartu su namine duona patiekiamos ir gausios aukštaitiškos vaišės – kad pažintis su Aukštaitija būtų soti.
„Čičinsko“ kepsnio į „Čičinsko“ restoraną Panevėžyje
Įvairiausi patiekalai iš miltų ir bulvių Aukštaitijoje išliko populiarūs visais laikais. Būtent bulvės buvo laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus metus. Patiekalas, itin populiarus aukštaičių tarpe, bet žinomas dar tikrai ne visoje Lietuvoje – Čičinsko kepsnys. Kaip teigia legenda, dvarininkas Čičinskas vien tik šiuos kepsnius ir tevalgęs, dėl šios priežasties patiekalas ir gavęs tokį vaizdų pavadinimą.
Yra ir kitų versijų, teigiančių, jog pavadinimas buvo sugalvotas visiškai atsitiktinai ir pats kepsnys nieko bendro su grafu neturi ir tikrai ne kadaise gyvenęs Čičinskas jį sugalvojo. Paragauti garsiojo Čičinsko kepsnio panevėžiečiai ir Aukštaitijos sostinės miesto svečiai renkasi daug liaupsių sulaukusiame to paties pavadinimo restorane Panevėžyje.
Pakruojo dvaro gardumynai
Lietuviškų filmų gerbėjai turėtų nepraleisti galimybės apsilankyti išskirtinėje vietoje – Pakruojo dvare, kur buvo filmuojamas vienas garsiausių Lietuvos kino filmų „Tadas Blinda“. Tačiau tai tikrai ne vienintelis šio įstabaus dvaro išskirtinumas.
Unikalių laisvalaikio praleidimo galimybių ieškotojai gali sudalyvauti linksmybių pilnoje, aristokratiškoje dvaro puotoje, kur svečius pasitiks pats Baronas, kuris pasirūpins, jog ant stalo niekada nepritrūktų vaišių ir gėrimų. Čia gėrybės iš dvaro pieninės, dvaro bityno ir net Aptiekoriaus daržo.
Bajoriškos vaišės savo rankomis
Ne toks žymus, bet tikrai ne mažiau įspūdingas, Adomynės dvaras Kupiškio rajone, taip pat kviečia bajoriškų vaišių. Tik jas pasigaminti ir išsikepti teks patiems. Programos linksmu pavadinimu „Smagu širdžiai, gardu pilvui“ metu turėsite galimybę patys išmokti pagaminti skaniąsias Adomynės apylinkių bandeles su ypatingu padažu. Dvariškiai patikina, kad tokio kulinarinio paveldo patiekalo niekur kitur jums tikrai neteks paragauti. Naujų skonių mėgėjai galės išmėginti adomynietišku dvariškių viralo.
Garsieji Kavarsko koldūnai
Turbūt apie juos jums jau teko girdėti ne kartą. Nedaugeliui žinomas miestelis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje garsėja dviem dalykais: stebuklingu vandeniu, tekančiu iš Šv. Jono krikštytojo šaltinio, kuris gydo ir atgaivina, ir skaniausiais Lietuvoje koldūnais. Būtent pastarasis patiekalas itin gretai išpopuliarino Kavarsko kavinę „Šaltinis“, kur, pasitelkiant senolių tradicijas, ruošiami ne tik ypatingo skonio koldūnai, bet ir kiti tradiciniai, į kulinarinio paveldo sąrašą įtraukti valgiai.
