Britų mokslo žurnale „Nature“ CERN mokslininkai rašo, kad jiems pavyko vakuume sukurti 38 antivandenilio atomus. Kai kurie iš jų gyvavo dešimtąją sekundės dalį – to pakako, kad būtų užfiksuotos jų savybės.
Antivandenilio atomų grupę mokslininkams buvo pavykę sukurti ir anksčiau (pirmą kartą dviem mokslininkų grupėms tai padaryti pasisekė 2002 metais), tačiau atomai žaibiškai pradėdavo reaguoti su įprastos materijos atomais ir įvykdavo anihiliacijos reakcija, praneša BBC.
„Mes apimti pasididžiavimo. Tai penkeri metai sunkaus darbo“, – sakė eksperimento „Alpha“ vadovas Jeffrey Hangstas.
Dabar fizikai ketina sukurti dar daugiau antimaterijos atomų ir išlaikyti juos stabilius dar ilgiau.
„Mes norėtume išsiaiškinti, ar yra kokių nors skirtumų, kurių mes dar nežinome, tarp materijos ir antimaterijos, – aiškina profesorius J.Hangstas. – Šie skirtumai gali būti labiau fundamentalūs, nei yra priimta manyti dabar, ir susiję su tuo, kas vyko pirmosiomis mikrosekundėmis po Didžiojo sprogimo.“
Ši prielaida yra kertinė Didžiojo sprogimo teorijoje, leidusioje sukurti versiją, kad per sprogimą prieš 13 mlrd. metų susikūrė vienodas kiekis materijos ir antimaterijos, tačiau pastaroji išnyko.Antivandenilio atomas susideda iš negatyvų krūvį turinčio antiprotono ir pozitrono – protono ir elektrono antidalelių. Kaip pabrėžia „Nature“, pagrindinė mokslininkų užduotis – palyginti vandeninio ir antivandenilio energijų stiprumą, siekiant patvirtinti, kad antimaterija turi tokią pačią elektromangetinę jėgą kaip materija.
Ši prielaida yra kertinė Didžiojo sprogimo teorijoje, leidusioje sukurti versiją, kad per sprogimą prieš 13 mlrd. metų susikūrė vienodas kiekis materijos ir antimaterijos, tačiau pastaroji išnyko. Jos paieškomis ir užsiima mokslininkai, norėdami paaiškinti visatoje susidariusią asimetriją, rasti jos priežastį ir rasti paaiškinimus dėl visatos vystymosi.
Remiantis dabar priimtu „standartiniu modeliu“, kiekviena elementarioji dalelė – protonas, elektronas, neutronas ir daugybė kitų egzotinių dalelių – turi veidrodinius atspindžius antidalelių pavidalu. Tačiau nėra neprieštaringo paaiškinimo, kodėl mūsų visata sudaryta beveik vien iš materijos, o ne iš antimaterijos. Remiantis fizikos dėsniais, visatos atsiradimo momentu turėjo atsirasti vienodas abiejų medžiagų kiekis.
Naujausiam eksperimentui mokslininkai sukūrė specialią vakuuminę gaudyklę. Galingais magnetiniais laukais joje sekundės dalį antivandenilio atomus pavyko išsaugoti nuo susidūrimo su materija.
CERN yra įsikūręs Šveicarijoje, netoli Ženevos. CERN mokslininkai pasiekė didelius laimėjimus tirdami antimateriją. Pirmą antivandenilio atomą jiems susintetinti pavyko dar 1995 metais.
2002 metais CERN mokslininkai sugebėjo sukurti tūkstančius antivandenilio atomų, tačiau jie gyvavo tik kelias milisekundes ir tuojau pat anihiliavosi su materijos atomais konteinerių sienelėse.
Projekto „Alpha“ vadovas J.Hangstas pasakoja apie eksperimentą (anglų k.)
