Bet viso to tikriausiai nebūtų įvykę jei ne jaunas ir energingas menininkų globėjas, kuris keliasi ir užmiega kartu su „Fluxus ministerija“. Taigi apie tai, kas vyksta pastate, kuris praktiškai nemiega kalbamės su jo viceministru Edgaru Stanišausku.
Kada atsikraustei į „Fluxus ministeriją“, iš kur tokia idėja?
„Fluxus ministerijoje“ pradėjau dirbti ir galima sakyti net gyventi nuo jos atidarymo, t.y. nuo balandžio pabaigos. Atsikrausčiau į Vilnių iš Kauno, nes gavau pasiūlymą dirbti čia. Jau seniai norėjau į Vilnių. Traukė pats miestas, veikiau liberalaus jaunimo veikloje, todėl toks darbo pasiūlymas buvo puiki proga.
Visą laiką leidi tarp menininkų, pastate nuolatos kažkas vyksta, ar nepabosta toks šurmulys?
Tiesą sakant, pripratau. Iš pradžių atrodė, jog bus neįmanoma, nes niekada nežinai kam prireiks kokio rakto, garso kolonėlės, ilgintuvo ar dar kokios smulkmenos, tačiau puikiausiai susigyvenau su aplinka. Jau pripratau vėlai baigti darbą, eiti miegoti kokią antrą valandą nakties, nes menininkai neturi darbo valandų limito, todėl jų skambučio galima tikėtis ir gerokai po vidurnakčio. Suprantu juos, juk kai apima įkvėpimas jie kuria net ir per visą naktį.
Nepatikėsite, bet atrandu laiko ir sau, juk esu savo grafiko šeimininkas. Visada žinau, ką turiu padaryti, nes esu atsakingas, kad meno inkubatorius funkcionuotų visu pajėgumu, todėl ir darbų sąrašą susidėlioju pagal prioritetus. Elgiuosi čia kaip namuose: dirbu todėl, kad čia reziduojantys žmonės jaustųsi jaukiai, vertintų projektą.
Ar turi savo mėgstamiausių vietų pastate, kuriose dažniausiai lankaisi?
Geras klausimas. Nežinau. Pastatą pažįstu kaip savo penkis pirštus, nes esu čia nuo pirmosios talkos, todėl žinau kas kokiame kampelyje yra padėta. Iš mielesnių vietų galėčiau paminėti „Atom space“ erdvę rūsyje, vestibiulį, kuriame įsikūręs ir baras, patinka man ir „skeiterių“ patalpa, kuri nepaprastai gražiai išpaišyta grafičiais. Išskirtinė vieta, žinoma, yra ir „Fluxus ministerijos“ stogas. Užlipus atsiveria nuostabus Vilniaus vaizdas į visas jo puses. Kartais ten užlipu tiesiog į viską pažvelgti iš viršaus arba pamąstyti niekieno netrukdomas.
„Fluxus ministerija“ yra laikinas projektas, kokie tavo tolimesni planai?
Tikra tiesa, kad užsidarys, bet manau, tik tada ir atsiskleis tikroji šio pastato prasmė. Dar nežinau, ką veiksiu, tačiau nuo kultūros nebenoriu trauktis. Labai miela man ši sritis. Didžiulė gyvenimo patirtis suprasti kuo ir kaip gyvena meno žmonės.
Ar turi savo numylėtinių kolektyvų, menininkų?
Neišskiriu nė vieno. Vienodai man yra brangus tiek pradedantis menininkas, kuris surengia savo pirmąją parodą ar koncertą ir su ašaromis akyse pasitinka draugus, kurie ateina pasižiūrėti jo kūrybos, tiek ir profesionalūs menininkai, kurie nešiojasi dideles kūrybines patirtis.
Baigiant pokalbį dar norėčiau paklausti, kaip tavo draugai, mergina reaguoja į tavo veiklą?
Vieni draugai su gražiu pavydu kalba, kad man labai pasisekė, nes darbas tikrai įdomus, kiti mano, jog neištvertų nė savaitės tokio tempo. O mergina... Ji čia dažnai lankosi renginiuose ir visada nuoširdžiai džiaugiasi mano veikla.
