„Šis Botanikos sodas yra labai senas, jam 300 metų. Bet iš kitos pusės – ne toks ir senas. Sode nėra labai senų augalų, todėl kalti kraustymaisi, mat Botanikos sodas net 4 kartus buvo perkeltas iš vienos vietos į kitą,“ – sakė sode dirbantis Darius Ryliškis.
Anot jo, pirmajam Botanikos sodui Pilies gatvės 22 namo kieme 200 kv. m ploto buvo per mažai, tad kėlimasis į dabartinį Sereikiškių parką buvo logiškas.
„Trečioji sodo vieta – buvęs Vingio dvaras, buvo pasirinkta norint plėstis. O tarybiniais gigantomanijos laikais sodas buvo perkeltas į buvusį Kairėnų dvarą, kur yra iki šiol“, – pasakojo sodininkas.
Gražu akims
D.Ryliškis pasakojo, kad Universiteto Botanikos sodas atlieka kelias funkcijas: studentų ir moksleivių švietimo, mokslinių tyrinėjimų ir pažintinę-rekreacinę funkciją – čia atėjęs žmogus gali grožėtis gausia augmenija.
Tačiau tarybiniais metais viskas „laikėsi“ ant mokslinių tyrimų. Dabar, aišku, moksliniai tyrimai ir toliau vyksta, bet tikrai tam neskiriama 100 proc. lėšų ir dėmesio. Ko gero, pastaraisiais metais svarbiausia tapo pažintinė-rekreacinė funkcija“, – sakė D.Ryliškis.
Nuolat žydintis, kvepiantis beveik 200 ha Botanikos sodas, iš kurio apie 10 ha sudaro senasis Kairėnų dvaro parkas, atviras lankytojams visą sezoną – nuo gegužės iki lapkričio mėnesio.
„Beveik visą tą laiką, ir dar net prieš sezoną, čia kas nors žydi: pasibaigus vienų augalų žydėjimui, ateina laikas kitiems,“ – sodo grožį atskleidė D.Ryliškis.
Ir jaunam, ir senam
„Norime, kad žmonėms čia būtų patrauklu atvažiuoti ir ramiai pailsėti. Lankytojams turime ką pasiūlyti. Jie gali pasivažinėti brika, vežimaičiu ar pajodinėti žirgais. Taip pat po sodą rengiame ekskursijas. Per sezoną surengiame iki 100 ekskursijų, dažniausiai moksleiviams,“ – sakė D.Ryliškis.
Kasmet Botanikos sode surengiama per 10 įvairių renginių ir švenčių. Žymiausios – „Tarptautinės biologinės įvairovės dienos šventė“, organizuojama kartu su Aplinkos ministerija, „Žolynų seminare“ žmonėms pasakojama apie vaistinius augalus.
Pašnekovo teigimu, pastaraisiais metais čia padaugėjo lankytojų, prasitęsė ir darbo laikas. Kitais metais norima pritraukti dar daugiau gamtos mylėtojų. Tam restauruotame malūne bus atidaryta kavinė ir informacijos centras.
„Vasarą dažniausiai ateina porelės, tačiau įdomu, kad Vakarų Europos botanikos soduose dažniausiai lankosi senjorai, o pas mus atvirkščiai – jauni“, – stebėjosi D.Ryliškis.
Jis taip pat minėjo, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodas sulaukia ir Holivudo kino filmų bei lietuviškų laidų kūrėjų dėmesio, kurie čia suka kino juostas.
Ne tik augalija
Šiame Botanikos sode puikų prieglobstį randa ir gyvūnai. Čia gyvena apie 80 rūšių paukščių, tai sudaro beveik trečdalį visų Lietuvoje gyvenančių paukščių rūšių, kurių yra 319. Mokslininkai parke suskaičiavo ir apie 30 žinduolių rūšių: lapių, ežių, šernų, stirnų, kirstukų ir kt. Taip pat yra 7 rūšys žuvų, 6 rūšys varliagyvių, aptinkamos 8 rūšys šikšnosparnių, iš kurių 5 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Darbo netrūksta
Botanikos sode vasarą dirba apie 70 žmonių, žiemą šiek tiek mažiau. Iš jų – 25 specialistai su aukštuoju išsilavinimu, kiti – techninis personalas.
„Maždaug pusė visų specialistų dirba vien tik su augalais, o kiti įvairiai – kas su projektais, kas kuruoja kurią augalų kolekciją“, – sakė D.Ryliškis.
Pasak mokslo darbuotojo, šiame darbe sunku pasitikėti specialaus išslavinimo ir patirties neturinčiu žmogumi.
„Būna, dirba žmogus 5-7 metus, pasakai, iškask tokią ar tokią rūšį. Atvažiuoji ir žiūri, kad ne ta. Yra įvairių žmonių – vieni per keletą metų darbo pradeda orientuotis ir susidomi šiuo darbu. Tačiau, tokie patobulėję paprastai išeina dirbti ten, kur jiems pasiūlo didesnį atlyginimą ar net sukuria savo verslus, sodus“, – pasakojo mokslo darbuotojas.
