Į Baltijos jūrą plūstelėjo sūrus Šiaurės jūros vanduo – gal bus daugiau menkių?

Po 11 metų pertraukos į Baltijos jūrą vėl plūstelėjo sūrus ir deguonies prisotintas Šiaurės jūros vanduo. Dėl šitos priežasties Baltijos jūroje gali padaugėti menkių, rašo gazeta.pl. Bet tokie vandens srautai per Danijos sąsiaurius vis rečiau patenka į Lietuvos krantus skalaujančią Baltiją.
Kariai kuopia audros nusiaubtus Klaipėdos palūdimius
Baltijos jūra / L. Sėlenienės nuotr.

Vandens srautus iš Šiaurės į Baltijos jūrą Lenkijos Okeonologijos instituto Sopote mokslininkai pastebėjo pernai rudenį, per kasmetinę išvyką mokslinių tyrimų laivu „Oceania“. Mokslininkai tyrė Lenkijos pakrančių vandenį, jo sūrumą, temperatūrą, vandens sroves ir deguonies kiekį.

Juos nustebino tai, kad didesniame gylyje vanduo buvo sūresnis negu įprasta. Tai ir buvo įrodymas, kad į Baltiją plūstelėjo vanduo per Danijos sąsiaurius. Tas vanduo yra gerokai tankesnis, todėl nusėda Baltijos jūros dugne.

Ar didelis kiekis vandens atitekėjo, nėra tiksliai žinoma. Bet ketinama daryti išsamesnius tyrimus, nes mokslininkai jau dabar spėja, kad to vandens buvo daug, daugiau nei per pastarąjį išsiliejimą 2003 metais. Vokietijos tyrėjai mini net 200 kub. km vandens.

Iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Šiaurės jūros vandens įsiliejimai į Baltiją fiksuoti kas 2-5 metus. Vėliau kiekiai gerokai sumažėjo, sūrus vanduo plūstelėjo 1993 ir 2003 metais bei 2014-aisiais. Tai rodo, kad gyvybę nešantis vanduo – sūrus ir prisotintas deguonies – Baltijos jūrą pasiekia vis rečiau. O tai gali tapti jūros dugno mirties priežastimi. Mokslininkai jau ne vienerius metus pateikia bauginančių duomenų apie bedeguonius plotus Baltijos jūros dugne, kur gylis siekia per 100 metrų ir ten gyvena tik bakterijos ir tam tikrų rūšių bestuburiai.

Kaip atsiranda tokios „mirties“ zonos? Giliausiose vietose vanduo sunkiai maišosi su deguonies prisotintais paviršiniais vandenimis. Išjudinti vandenis gali, tarkim, itin šalta žiema, kai jūra užšąla, o nuo ledo atsiskyrusios druskos nuosėdos nusėda dugne. Bet dėl visuotinio atšilimo Baltijos jūra nebeužšąla, be to, deguonis sunkiau tirpsta šiltesniame vandenyje. Tad dėl deguonies trūkumo jūroje gaišta žuvys.

Išjudinti vandenis gali, tarkim, itin šalta žiema, kai jūra užšąla, o nuo ledo atsiskyrusios druskos nuosėdos nusėda dugne. Bet dėl visuotinio atšilimo Baltijos jūra nebeužšąla. 

Tam, kad į Baltiją plūstelėtų vanduo iš Šiaurės jūros, būtinas ilgesnį laiką pučiantis rytų vėjas, kuris stumia vandenį iš Baltijos jūros. Kai vėjo kryptis pasikeičia – pradeda pūsti vakarų vėjas, kartu atplaukia ir Šiaurės jūros vanduo. Be šio vandens Baltijos jūra taps panaši į Juodąją, kai viršutiniame sluoksnyje yra daug deguonies, vandenį išjudina audros, o daugiau nei 200 m gylyje tęsiasi „mirties“ zonos.

Lenkijos mokslininkai tikisi, kad sūraus vandens plūstelėjimas leis Baltijos jūroje padidinti menkių populiaciją. Jų ikrai bręsta arti dugno, todėl jiems reikia pakankamai deguonies, sūrumo ir žemos temperatūros. Viso to Baltijoje pastaraisiais metais trūksta.

Vanduo iš Šiaurės jūros yra reikalingas ir kitoms žuvų rūšims.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų