„Mus visi laiko tokiais truputėlį... Kai pagalvoji, kam to reikia? Man reikia. Po darbo sėdu į lėktuvą, pusvalandį paskraidau aplink Kėdainius. Išsivalo smegenys, atslūgsta įtampa, namo grįžtu su šypsena ir gera nuotaika. Skraidymas kaip ir žvejyba – įmerkei meškerę ir nebėra jokių minčių galvoje“, – palygina Lietuvos aviakonstruktorių federacijos (LAF) prezidentas Gintautas Gailiūnas.
Energingas, visada besišypsantis penkiasdešimtmetis vyras savaitraščio „15min“ žurnalistus pasitiko šalia Kėdainių, buvusiame kariniame aerodrome įrengtame angare. Jame stovi 11 skraidymo aparatų, dauguma jų – savadarbiai. Bet jų kainos – kaip prabangaus automobilio.
G.Gailiūno teigimu, jei skraidyklę konstruoja savo darbą išmanantis žmogus, ji bus geresnė, patikimesnė už gamyklinę. „Štai šitas varžtas – užtektų ir perpus plonesnio, tačiau parenkame su tokia atsarga, kad būtų tikrai ramu“, – aiškina skraidymo entuziastas ir pradeda ekskursiją po angarą.
Valandai – 15 litrų benzino
Pirmiausia – paties G.Gailiūno ryškiai geltonas vienvietis lėktuvas RK-7 „Apelsinas“. Jį per trejus metus surinko pats Gintautas, padedamas vieno geriausių Lietuvos konstruktorių, buvusio LAF prezidento Rolando Kalinausko.
„Šio lėktuvo lingė – „Renault Master“ automobilio. Sraigtas – čekiškas, tačiau galima pasidaryti ir pačiam. Lėktuvas pasiekia 100–120 km/val. greitį. Minimalus greitis – 50–60 km/val. Sveria 300 kg. Variklis – „Rotax 503“.
Visi pilame A95 markės benziną. Sąnaudos – apie 15 l/val. Taupant galima išsiversti ir su 10 litrų. Kaip ir su automobiliu – jei spaudysi, tai bėgs puodeliais tas benzinas. Bako talpa – 40 litrų“, – kaip žirnius techninius duomenis beria kėdainiškis.
Lėktuve įrengti aukščio, greičio, pokrypio, variklio temperatūros, degalų kiekio matavimo prietaisai. Veikia radijo ryšys, tačiau jis, skraidant nevaldomoje (G klasės) oro erdvėje, nėra būtinas.
Po darbo sėdu į lėktuvą, pusvalandį paskraidau aplink Kėdainius. Išsivalo smegenys ir namo grįžtu su gera nuotaika.
G.Gailiūnas pasakoja, kad septintoji R.Kalinausko aviakonstrukcija (RK-7) yra labai vykusi ir jos gamyba Lietuvoje tapo beveik serijine. Jau pagaminti penki tokie lėktuvai, dar vienas – dvivietis, gaminamas dabar. Tiesa, visi jie truputį skiriasi, nes kiekvienas savininkas juos savaip patobulino.
Skraidantis motociklas
„Štai čia – dar vienas Rolando RK-5 lėktuvas „Rūta“. Jis yra vienas geriausių ir greičiausių jo pagamintų lėktuvų. O čia – aviacijos inžinieriaus Sauliaus Petkevičiaus trečioji konstrukcija SP3. Ją pagamino labai greitai – per 8 mėnesius, nors paprastai konstruojama 3–4 metus, kai kada – net ir 10 metų.
Saulius nesistengė išgauti greičio, tiesiog norėjo padaryti skraidantį motociklą. Kai juo skrendi – viskas atvira, viskas matosi. Jo greitis – apie 90 km/val.
Šis dvivietis „STOL CH701“ per dvejus metus pagamintas vilniečių pagal iš interneto parsisiųstus originalius gamyklinio lėktuvo brėžinius. Viskas labai tiksliai padaryta, kaip gamykloje. Variklis – automobilio „Suzuki“, – apie kiekvieną angare stovinčią savadarbę skraidyklę turi ką pasakyti G.Gailiūnas.
Amerikoje būtų įžymus
Ilgiau jis sustoja prie ryškiomis spalvomis šviečiančio lėktuvo ZUM-2, kurį iš medžio pagamino Palankesių kaime (Jonavos r.) gyvenantis Mykolas Zubriakovas.
„Pagal išsilavinimą jis – agrotechnikas, tačiau Mykolas yra gimęs konstruoti aparatus“, – susižavėjimo pensinio amžiaus savamoksliu konstruktoriumi neslepia G.Gailiūnas.
 |
| Medinis lėktuvas ZUM-2 |
Pinigų nedaug turintis M.Zubriakovas savąjį ZUM-2 projektą įgyvendino kantriai rinkdamas įvairias tinkamas medžiagas. „Nėra pasaulyje antros tokios aviakonstrukcijos. Nėra nė vieno mazgo, kuris būtų paimtas iš kito aviacinio daikto. Žinių jis turi be proto. Skaito tol, kol supranta. Reikia labai gerai išmanyti aerodinamiką, kad tokį medinį propelerį padarytum. Jo įrankiai – kirvis ir stiklas: nutašė medį ir su stiklu nuskuto. Jis ir kitiems lakūnams yra pagaminęs propelerių“, – emocingai pasakoja G.Gailiūnas.
JAV gyvenantis konstruktorius Zenonas Kižys neabejoja, kad didžiausioje Amerikos aviacijos parodoje „EAA AirVenture Oshkosh“ M.Zubriakovo savadarbis lėktuvas ZUM-2 sulauktų didžiulio žiniasklaidos ir lankytojų susidomėjimo, nes amerikiečiai labai vertina originalumą.
Į aviaciją atėjo prieš dešimtmetį
Klausantis G.Gailiūno pasakojimų apie lėktuvus ir konstruktorius, beriamų faktų, techninių duomenų, sunku patikėti, kad į aviacijos pasaulį jis įžengė tik prieš dešimt metų, jau būdamas 40-ties.
Medžioklę į skraidymą iškeitęs vyras už naują pomėgį turėtų būti dėkingas Kėdainiuose įsikūrusiai Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklai ir savo vaikams. Pamatę sklandytuvus, abu sūnus paprašė juos ten nuvežti. Stebėdamas vaikus, susipažinęs su aviakonstruktoriais, ir pats Gintautas pajuto norą skraidyti.
„Klausiu: „Ar galima pačiam pasigaminti skraidantį daiktą?“. Man sako: „Tu ką, iš medžio iškritęs? Aišku, kad galima.“ Taip ir aš prisijungiau prie jų“, – atsimena kūno kultūros mokytojo išsilavinimą turintis, tačiau nė vienos dienos šio darbo nedirbęs LAF prezidentas.
Žmona pyko, bet priprato
Jis taip pat atsimena, kad į naują jo hobį žmona žiūrėjo tolerantiškai, tačiau pyko: „Audronė pradžioje baisiai reagavo. Tačiau su metais... Aš nemelavau, bet ir teisybės visos nesakiau. O dabar kartu skrenda, kai pasiimu kurio nors draugo dvivietį lėktuvą. Ypač jai patinka grožėtis geltonais žydinčiais rapsais. Turiu fantastišką žmoną.“
Anglijoje gyvenantis vyresnysis sūnus tėvo pomėgiu neužsikrėtė, o jaunėlis baigė B.Oškinio mokyklą ir dabar studijuoja Antano Gustaičio aviacijos institute Vilniuje.
Mūsų taisyklės yra parašytos krauju. Jei jų nesilaikai, kada nors atsitiks nelaimė.
Krauju parašytos taisyklės
Kalbantis apie aviaciją neišvengiamas klausimas – saugumas. Kiekviena ore nutinkanti tragedija sulaukia didelio atgarsio visuomenėje. Diskutuojama, ar savo malonumui skraidantys žmonės nekelia grėsmės kitiems.
„Visiems kartoju, kad reikia laikytis taisyklių, nes mūsų taisyklės yra parašytos krauju. Jei jų nesilaikai, kada nors atsitiks nelaimė.
Apie 100 valandų paskraidžiusiam pilotui atsiranda antras kvėpavimas, plunksnos iš vienos vietos pradeda augti. Jam norisi lėktuvą smarkiau pakreipti ar kažką panašaus padaryti, išbandyti jo galimybių ribas. Tuomet gali pakliūti į tokią situaciją, kai nutrūksta sparno saitai, pilotas pakliūna į vadinamąjį suktuką ir gali rėžtis į žemę“, – ore nekvailioti įspėja Lietuvos aviakonstruktorių federacijos vadovas.
Jo teigimu, jau apie dešimt metų nėra nutikę tragedijų, nes konstruktoriai ir pilotai suprato, kad laikytis taisyklių – būtina.
„Net stiklinės alaus neleidžiama išgerti prieš skrydį, nes reakcija jau – ne ta. Taip pat yra žiaurios piniginės baudos. Šioje srityje nėra nei draugų, nei brolių, nei švogerių“, – tvirtina G.Gailiūnas.
Jis pabrėžia, kad su savadarbėmis skraidyklėmis draudžiamas aukštasis pilotažas, nes jos nepritaikytos tokioms perkrovoms.
Susibūrė bendraminčiai
Lietuvos aviakonstruktorių federacija vienija aviakonstruktorių klubus, į kuriuos susitelkę auksinių rankų meistrai, projektuojantys ir gaminantys originalių konstrukcijų orlaivius. Federacija savo narius skatina kurti aukštos kokybės originalias aviacines konstrukcijas, propaguoti aviakonstruktorių veiklą, kurti naujus klubus, kelti aviakonstruktorių kvalifikaciją.
Federacija teikia patarimus ir pagalbą aviakonstruktoriams, organizuoja pagamintų aparatų tinkamumo skraidymams įvertinimą, rengia respublikinius ir tarptautinius sąskrydžius bei varžybas mėgėjiškos konstrukcijos orlaiviais.
Pasigrožėti savadarbėmis skraidyklėmis ir pamatyti jas saugiai skrendančias ore G.Gailiūnas kviečia visus atvykti birželio 15 dieną į kasmet Kėdainiuose rengiamą aviatorių sąskrydį.
