Ištyrus kosmose buvusių astronautų akis nustatyta, kad ateityje jie gali turėti didelių regos problemų arba net apakti, rašo „New Scientist“.
Tai verčia mokslininkus susimąstyti dėl ilgų kosmoso kelionių, tokių kaip skrydis į Marsą.
Larry Krameris, Teksaso universiteto mokslininkas, su kolegomis tyrė 108 astronautų, kurie kosmose vidutiniškai praleido 108 dienas, regą. Buvo nustatyta, kad dalis astronautų turėjo problemų su regos nervu arba akies obuoliu.
Mokslininkai nustatė, kad regos pakitimai susiję su dideliu kraujo spaudimu smegenyse. Astronautų savijauta greičiausiai keitėsi priklausomai nuo laiko, praleisto nesvarumo būsenoje, sako L.Krameris
Pernai taip pat atliktas 300 astronautų medicininiai tyrimai. Tuo metu 29 proc. astronautų, kurie dalyvavo trumpalaikėse kosmoso misijose, diagnozuotas regos pablogėjimas. Tuo tarpu ilgalaikėse misijose dalyvavusių astronautų su ateityje pablogėsiančia rega buvo žymiai daugiau – 60 proc.
