Jos pažintis su interjero dizainu įvyko dar mokykloje, kuomet mama, darydama dekoratyvinį buto remontą, leido jaunai mergaitei išrinkti sienų spalvas, tapetus bei dekoratyvines plyteles.
Dabar Vaida jau baigusi šios srities studijas, nuolat tobulinasi dalyvaudama tarptautiniuose projektuose, parodose ir, žinoma, kaskart iš naujo mokosi bendrauti su klientais.
Nors merginai dar tik 24-eri, patirties dizaino kūrimo srityje jai tikrai netrūksta.
– Kas pastūmėjo pasirinkti būtent interjero dizainerės kelią?– Tuomet, kai mama, darydama dekoratyvinį buto remontą, leido man, jaunai mergaitei, išrinkti sienų spalvas, tapetus bei dekoratyvines plyteles, gimė nenumaldomas noras domėtis žmogų supančia aplinka, stebuklinga spalvine gama bei interjero subtilybėmis.
Šis įvykis suintrigavo ir pastūmėjo mane nueiti į meno mokyklą, kurioje susipažinau su plačiu spalvų pasauliu, perspektyvos dėsniais bei keramika. Ketveri metai piešimo bei tapybos nulėmė tolimesnį norą gilinti žinias interjero srityje.
– Įvardinkite svarbiausią dalyką, kurį išmokote studijuodama?
– Išmokau ir supratau tai, kad sunkus darbas – raktas į tobulumo siekiamybę. Tiek mokydamasi, tiek dirbdama siekiu viską padaryti ne šimtu, o šimtu penkiasdešimt procentų, tam, kad pasiekčiau geriausią rezultatą, negailėdama laiko, jėgų ar savo asmeninio gyvenimo, stengiuosi niekada nepasiduoti.
Interjero kūrimas yra itin meniškas procesas, reikalaujantis beatodairiško bendravimo su klientu, tad čia negali įsipinti materialūs veiksniai.
– Kada pradėjote savarankiškai kurti projektus?
– Kurti projektus pradėjau dar studijuodama antrame kurse. Už tai esu dėkinga drąsiems ir novatoriškiems užsakovams, kurie patikėjo savo asmeniškiausią turtą (namus) jaunai studentei, tikėdami, jog pateisinsiu jų lūkesčius, ką ir įvykdžiau. Su pirmaisiais savo užsakovais palaikome glaudžius ryšius – iki šiol geriame kavą gražiuose jų namuose.
– Nebuvo baisu vienai žengti į tokią didelę rinką?
– Žengdama į šią rinką niekuomet jos netyriau, neskaičiavau pelno galimybių ir nesvajojau apie turtingą ateitį. Interjero kūrimas yra itin meniškas procesas, reikalaujantis beatodairiško bendravimo su klientu, tad čia negali įsipinti materialūs veiksniai. Esu meniškos prigimties, tad idėja mane motyvuoja kur kas labiau nei materialūs dalykai.
– Ar dar pamenate, koks buvo pirmasis jūsų projektas?
– Pirmieji žingsniai šioje srityje buvo itin įtempti ir nedrąsūs, tad jų pamiršti neįmanoma.
Pirmasis mano užsakymas buvo gan didelis butas Klaipėdos mieste. Šis projektas buvo unikalus dėl darbo specifikos, užsakovai tiesiog „įteikė“ buto raktus antro susitikimo metu ir po kelių pasitarimų visą darbų procesą patikėjo man. Galutinis rezultatas pranoko ne tik užsakovo, bet ir mano pačios lūkesčius.
– Kas jums labiausiai patinka interjero dizainerės darbe?
– Ši sritis yra išskirtinė. Galimybė prisiliesti prie žmogaus pačios asmeniškiausios erdvės – namų, leidžia pasijusti išskirtiniu. Didžiausią džiaugsmą kelia naujo žmogaus pažinimas, jo asmenybės suvokimas ir galimybė sukurti būtent tam žmogui tinkamiausią aplinką – namus, kuriuose jis jaustųsi ypatingas, saugus ir ramus. Vertinu savo darbą ir bendravimą su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios supranta interjero dizaino svarbą.
