Pradingus baltajai gamtos spalvai, vėl sugrįžome į paprastą, žiemiškai neišradingą pasaulį; aplink pilka, rusva, murzinai gelsva spalvos ir greta jų – žalia. Ji viena glosto ir džiugina akį, tačiau žalios spalvos variantų ir atspalvių aplinkui daug. Štai miško eglės tamsiai žalios, tokie patys visžalių augalų – pipirlapių, žibuoklių, žiognagių – lapai. Pati gyviausia yra sodriai žalia želmenų spalva – kraštovaizdyje pasėlių laukai išsiskiria iš bendro spalvyno.
Želmenų laukai tapo svarbiais traukos objektais, ir tą lemia tikrai ne gyva žalia spalva. Tai maistas, labai sodrus ir sultingas. Stirnos, elniai, danieliai, kiškiai, kurapkos įvertina želmenų skonį; antra vertus, kur dar, jei ne želmenų lauke galima rasti iš karto tiek daug maisto.
Žiemkenčiai šiemet, po sausringos vasaros ir drėgme nepertekusios rudens pradžios dygo visai sėkmingai. Dabar jų lapeliai minkšti, ir žvėrys juos nutrauko, palikdami tik kerelio vidury esančius ūglius. Iš tikro, būtent jie augs pavasarį ir iškels šiaudą su varpa. Visi kiti želmenų lapai yra lyg „starto“ atributas, augalo sutvirtėjimo priemonė.
Dabar žiemkenčių šaknų sistema jau stipri, o žali ilgi lapeliai lyg ir atliko savo vaidmenį. Taigi, žvėrys nuskabo juos ir nedaro žalos, bent jau ženklios. Reikia prisiminti, kad kažkada Lietuvos kaime želmenyse po pirmojo gruodo (kad dirvos neištryptų) buvo ganomi veršeliai ir avys. Tada ūkininkai suprato, kad toks ganymas derliui žalos nedaro. Maža to, po sniegu labai vešlūs želmenų kuokštai pradeda šusti, pelyti ir taip prarandama kur kas daugiau, nei juos nuganant.
Daugelis žvėrių želmenyse lankosi prieblandoje ar naktį, nes taip saugiau. Tik stirnos čia praleidžia didžiąją dienos dalį – želmenyse maitinasi, čia pat pasiruoštuose guoliuose miega. Atvirame lauke saugu, pavojai matomi iš tolo. Todėl toks pasirinkimas pasiteisina. Šiuo metu galima akivaizdžiai įsitikinti, kokia gyvybinga ir stipri yra mūsų stirnų populiacija. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje šių metų pavasarį gyveno apie 170 tūkstančių stirnų. Dabar, užaugus jaunikliams, jų turėtų būti ženkliai daugiau.
Želmenyse žvėrys maitinasi ir iškritus sniegui, tačiau tada jiems reikia kapstyti sniego sluoksnį, be to – balti laukai nebūna tokie saugūs ir neslepia nuo svetimų akių.
