„Lieka mažai priežasčių leisti banginių medžioklę po 2024 metų“, kai liausis galiojusios dabartinės kvotos, sakoma S.Svavarsdottir straipsnyje, paskelbtame laikraščio „Morgunbladid“.
„Maža įrodymų, kad ši veikla teikia kokių nors ekonominių privalumų“, – pridūrė ministrė.
Dabartinės kvotos 2019–2023 metams leidžia Islandijai per metus sumedžioti 209 finvalus, kurie yra antri didžiausi banginiai po mėlynųjų banginių, taip pat 217 mažųjų ruožuočių – vienų smulkiausių tarp savo gentainių.
Tačiau per pastaruosius trejus metus dvi pagrindinės licencijas turinčios įmonės banginių medžioklę sustabdė, o viena jų 2020 metais šio veiklos visiškai atsisakė.
Per pastaruosius trejus metus buvo sumedžiotas tik vienas banginis: 2021-aisiais nudobtas mažasis ruožuotis.
Islandijos sumedžiojamos banginių mėsos paklausa smarkiai sumažėjo, kai 2019 metais Japonija, kuri yra pagrindinė šio produkto rinka, atnaujino komercinę banginių medžioklę, pasitraukusi iš Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC).
Be to, medžioklės kaštai išaugo, nes priekrantės zonos, kuriose ši veikla draudžiama, buvo išplėstos, todėl banginių medžiotojai turėdavo plaukti toliau.
Be to, importuojamai mėsai buvo nustatyti griežtesni veterinarinės saugos reikalavimai negu vietos produktams, todėl islandams eksportuoti banginieną tapo sudėtingiau.
Kilus koronaviruso pandemijai reikalavimai laikytis atstumo taip pat lėmė, jog Islandijos banginių mėsos perdirbimo įmonės negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.
Per visą 2018 metų banginių medžioklės sezoną Islandija sumedžiojo 146 finvalus ir šešis mažuosius ruožuočius.
Komercinę banginių medžioklę Islandija atnaujino 2003 metais, nepaisydama 1986 metais IWC paskelbto moratoriumo, kuriam Reikjavikas priešinosi.
