"Ši pergalė yra unikali, nes taip Lietuva atsidūrė prie šalių-pionierių, kurios pirmosios pripažino lygias vyrų ir moterų teises – Prancūzija teisę balsuoti moterims suteikė tik po Antrojo pasaulinio karo, o Šveicarijoje to teko laukti net iki 1971 metų. Pirmoji, įteisinusi moterų balsavimo teisę, buvo Naujoji Zelandija – tai šalyje įteisinta buvo 1893 metais", – rašoma Lietuvos pašto žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Pašto ženklas, skirtas moterų balsavimo teisės įtvirtinimui, bus išleistas penktadienį. Jo vertė – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vienetų.
Šiai progai paminėti skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Justinas Dadonas.
Kartu su pašto mokos ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti proginiu pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte.
Atkurtai Lietuvos valstybei buvo svarbūs moterų ir vyrų lygybės nuostatomis grindžiami demokratijos principai.
„1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose buvo suteikta ir įtvirtinta balsavimo teisė moterims. Šis istorinis faktas liudija, kad atkurtai Lietuvos valstybei buvo svarbūs moterų ir vyrų lygybės nuostatomis grindžiami demokratijos principai, kurie neprarado savo aktualumo ir mūsų dienomis. 100-jų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių minėjimas, nepažymint šios svarbios sukakties, netektų reikšmingo prasminio akcento, kuris atskleidžia gilias demokratines mūsų valstybės tradicijas. Kadangi už moterų balsavimo teisę kovojo ne viena, o daugelis Lietuvos moterų, pagalvojome, kad būtų neteisinga išskirti kurią nors vieną kovotoją už moterų teises ir jos portretą atvaizduoti pašto ženkle. Taip ant jo atsirado visiems suprantamas simbolis, atspindintis moterų balsavimo teisių Lietuvoje šimtmečio idėją“, – komentuoja Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė.
Nors lygiavertiškai su vyrais prisidėti prie valstybės valdymo Lietuvos moterys gali jau šimtmetį, kelias iki šios pergalės esą nebuvo lengvas.
Pirmasis organizuotas moterų, kovojančių už lygias teises bei galimybę balsuoti (sufražisčių), judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 metais, kai Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti – kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Po 13 metų – 1918 metų lapkričio 2 dieną – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.
Už moterų teises Lietuvoje kovojo rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pedagogė, politinė bei visuomenės veikėja Ona Mašiotienė ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja, pirmoji moteris masonė Lietuvoje Felicija Bortkevičienė.
