Pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 taksonų įvertinti pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus.
„Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas ketvirtadaliu sutrumpėjo“, – rašoma knygoje.
Joje nurodyta, kad Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą sudaro 566 taksonai.
Sąraše daugiausia yra induočių (sporinių ir žiedinių) augalų, tačiau tai negausiausia saugomų rūšių grupė, skaičiuojant jos santykį su visu šalies floros sąrašu. Pagal tokį matmenį (saugomų rūšių dalis nuo visų šalyje aptinkamų sistematinės grupės taksonų) išsiskiria varliagyviai, sąraše yra penkios rūšys iš 13 žinomų šalyje.
Daugiau kaip po 20 proc. šalies paukščių, žinduolių ir roplių turi teisinę apsaugą, induočių augalų ir samanų grupėse tokių yra per 10 proc., grybų – 6–7 procentai.
Santykinai mažiausiai saugomų rūšių sąraše yra vabzdžių – tik apie pusę procento nuo visos šalies vabzdžių galimos įvairovės.
Naujausia Raudonoji knyga yra tik skaitmeninės versijos, popierinės kol kas nebus leidžiama.
Pirmasis saugotinų augalų rūšių sąrašas, į kurį buvo įrašytos 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys, Lietuvoje patvirtintas 1962 metais. 1976 metais Gamtos apsaugos komiteto siūlymu įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į ją tuomet pateko 41 gyvūnų ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių, 1981 metais knyga išspausdinta.
1992 metais išleista antroji Lietuvos raudonoji knyga, joje aprašyta 501 nykstanti ar reta gyvūnų, augalų ir grybų rūšis. 2003 metais sudarytas naujas sąrašas su 815 saugomų rūšių, o 2007 metais išleista trečioji Lietuvos raudonoji knyga, joje aprašytos 767 saugomos rūšys: 253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų.
