1882 m. Jamesas A.Williamsas iš Fredonijos (Teksasas, JAV) sugalvojo anais laikais „naujo tipo“ spąstus graužikams. Išradėjas įkvėpimo sėmėsi iš XIX a. „vagių skambučio“. Turbūt kada nors teko girdėti erzinantį „pirkėjo (kliento) skambučio“ kniaukimą, įžengus į kokią nors prekių ar paslaugų įmonę?
„Vagių skambučio“ veikimo principas – toks pat. Tik vietoj judesio daviklio – prie durų rankenos ar lango rėmo pririšta virvelė, o kitame virvelės gale – šautuvo gaidukas. Nemačiomis atidaryti duris ar langą mėginantį vagį pasveikindavo griausminga (o kartais ir mirtina) salvė.
Tai štai tūlas J.A.Williamsas pagalvojo, kad kažką panašaus reikėtų užtaisyti ir mažiesiems nekviestiems svečiams – graužikams. Ir užpatentavo štai tokius 50-ojo kalibro pelėkautus.
Beje, išradimo autorius patente atkreipia dėmesį į, jo manymu, ypatingą išradimo privalumą – šaunamieji pelėkautai nėra vienkartiniai, savo darbą atlikusį „skambutį“ visada galima užtaisyti iš naujo.
Vis dėlto komercinio pasisekimo ši išmonė nesulaukė. Kas žino, galbūt dėl to, kad potencialius klientus nuviliojo išradėjas, sugalvojęs šaunamąjį „pelių skambutį“ su spyruokline automatinio užsitaisymo sistema...
O štai po 12 metų, 1894 m. Williamas C.Hookeris patentavo klasikinius spyruoklinius pelėkautus.
