Ši byla sukėlė naują triukšmą dėl religijos vaidmens žydų valstybėje ir atkreipė dėmesį į seniai vykstančius debatus dėl religinės prievartos Izraelyje, kur ištisos lyderių kartos stengėsi rasti balansą tarp šalies judėjiškojo ir demokratinio aspektų.
Rabinų teismai Izraelyje turi kompetenciją spręsti tam tikrus su žydų šeimomis susijusius klausimus, tokius kaip santuoka, skyrybos, atsivertimas ir laidotuvės. Jų sprendimai yra įpareigojami šeimoms, kurios sutinka dalyvauti, tačiau tie sprendimai gali būti apskundžiami šalies pasaulietiniuose teismuose.
Konkreti minima byla rabinų teisme atsidūrė kaip dar nesibaigusios skyrybų kovos dalis.
Moteris paskelbė atsisakanti apipjaustyti sūnų ir nurodė nenorinti jam pakenkti. Izraelio rabinato aukštasis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad apipjaustymas yra vaiko labui ir kad ta moteris privalo mokėti po beveik 150 dolerių už kiekvieną atsisakymo atlikti apipjaustymą dieną.
Moteris paskelbė atsisakanti apipjaustyti sūnų ir nurodė nenorinti jam pakenkti. Izraelio rabinato aukštasis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad apipjaustymas yra vaiko labui ir kad ta moteris privalo mokėti po beveik 150 dolerių už kiekvieną atsisakymo atlikti apipjaustymą dieną.
„Šis sprendimas yra grindžiamas ne tik religine teise. Tai žydų vaiko Izraelyje labui – kad jis nesiskirtų nuo savo bendraamžių šiuo klausimu“, – sakė rabinų teismo patarėjas teisės klausimais Shimonas Yaakovi.
Pasak jo, tai pirmas kartas, kai religinis teismas Izraelyje vieną iš tėvų nubaudė už atsisakymą apipjaustyti vaiką.
Prieš metus vienas civilinis teismas dėl vienų tėvų ginčo taip pat priėmė sprendimą už apipjaustymą.
Izraelyje nėra įstatymo, kuriuo būtų reikalaujama apipjaustymo, tačiau didžiajai daugumai žydų berniukų ši procedūra atliekama, kai jiems sueina aštuonios dienos, pagal judėjų teisę, kuri šias apeigas laiko sandoros su Dievu tesėjimu.
Byloje minima motina, kurios vardas teismo dokumentuose nenurodomas, teigia, kad rabinų teismas neturi kompetencijos šiuo klausimu. Motinai atstovaujanti Teisingumo ministerija ketvirtadienį sakė, kad tikriausiai apskųs sprendimą Izraelio Aukščiausiajame Teisme.
Nėra tikslios statistikos dėl apipjaustymų Izraelyje. Nors dauguma šeimų atlieka šią procedūrą, arba iš religinių įsitikinimų, arba laikydamiesi senos tradicijos, dešimtys tūkstančių vaikų nebūna apipjaustomi, sako aktyvistai.
Ronit Tamir, kovos su apipjaustymu aktyvistė, rabinų teismo sprendimą pavadino „pavojingu demokratijai“.
„Tai verčia vyriausybę teokratija“, – pridūrė ji.
Nors dauguma izraeliečių yra pasaulietiški, Izraelio valstybės kūrėjai skyrė judaizmui oficialią vietą šalies gyvenime. Tai nuolat kėlė įtampą Izraelio visuomenėje.
Judėjų teisė žydu vadina žmogų, kurį pagimdė motina žydė arba kuris atlieka sunkų atsivertimo procesą prižiūrint rabinatui. Žmonės, kurie neatitinka šių reikalavimų, pavyzdžiui, turintys tik tėvą žydą, gali patirti problemų dėl religinės valdžios.
Civilinė santuoka, pavyzdžiui, yra beveik neleidžiama, todėl kasmet tūkstančiai porų, kurios arba nenori religinės ceremonijos, arba neatitinka jai keliamų reikalavimų, vyksta į užsienį tuoktis. Taip pat ir mūšyje žuvę kariai, kurie pagal religinę teisę nėra žydai, laidojami atskirose kapinėse.
Liberalesnės judaizmo srovės, kurios yra populiarios Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, Reformuotojo ir Konservatyviojo judaizmo judėjimai, grumiasi dėl pripažinimo Izraelyje ir neturi didelės įtakos. Prie Raudų sienos – švenčiausioje judaizmo maldų vietoje – liberalios tikinčiosios konfliktuoja su žydų ortodoksų aktyvistais, kurie nepritaria jų bandymams atlikti apeigas, tradiciškai atliekamas vyrų.
Reformuotojo judaizmo rabinas ir judėjimo „Hiddush“, kuris propaguoja religinį pliuralizmą Izraelyje, lyderis Uri Regevas sakė, kad ginčui dėl apipjaustymo ne vieta rabinų teisme. Pasak jo, apipjaustymas turėtų būti atliekamas tik sutikus abiem tėvams.
U.Regevo teigimu, „teisinių sankcijų“ susiejimas su kokiu nors senoviniu religiniu paliepimu „pakirs žmonių pagarbą apipjaustymams“.
Apipjaustymo ritualas prieštaringai vertinamas Europoje. Pernai vienas Vokietijos regioninis teismas paskelbė, kad ši procedūra prilygsta kūno sužalojimui, nors jos ir neuždraudė. Vėliau Vokietija priėmė įstatymą, kuriuo aiškiai leidžiama apipjaustyti vyriškos lyties vaikus.
Neseniai viena Europos patariamoji taryba priėmė neįpareigojamą rezoliuciją, kurioje apipjaustymas vadinamas „vaikų fizinio vientisumo pažeidimu“. Izraelis pasmerkė šį žingsnį ir nurodė, kad apipjaustymas yra ir judaizmo, ir islamo tradicija.
