Japonijos centrinėje Gumos provincijoje esanti Mantokudžio šventykla kadaise suteikdavo prieglobstį moterims, kurios norėdavo nutraukti santuoką, tačiau ilgainiui ši funkcija tapo neaktuali, priėmus šiuolaikinius skyrybų įstatymus ir įsteigus šeimos reikalų teismus.
Dabar toje šventykloje veikia skyrybų istorijos muziejus, taip pat įrengta vieta, kurioje žmonės gali atsikratyti bet kokios blogos karmos – tiesiog įmesdami popieriaus lapelį į išvietės angą. Lankytojai gali rinktis baltą tualetą ryšių nutraukimui (enkiri) arba juodą – ryšių sustiprinimui (enmusubi).
Įkūrus muziejų, žmonės iš pradžių ritualines išvietes laikydavo tikrais tualetais ir jomis pasinaudodavo. Vėliau pakabinome ženklus, kad šie tualetai skirti maldoms, todėl klaidų beveik niekas nebedaro, – sakė direktorius.„Aš nutraukiau ryšį su nutukimu“, – ištarė 69 metų arbatos ceremonijos mokytoja Shizue Kurokawa, išmetusi „enkiri“ lapelį į baltą tualetą. „Aš storėju, o tai nesveika. Nuo šiol norėčiau numesti svorio, būti geros formos ir rūpintis savo sveikata“, – pridūrė ji.
Pasak šventyklos tarnautojų, dauguma lankytojų atvyksta nutraukti ryšių su partneriais, tačiau tai paprastai atlieka slapčiomis. Sutikę kalbėtis su naujienų agentūra „Reuters“ turėjo ne tokių slaptų troškimų. „Dirbu vienoje verslo įmonėje, o reikalai prasti. Be to, visą Japoniją apėmusi defliacijos problema, – sakė 74 metų Kiyo Suzukis, dirbantis vienoje plieno gamykloje. – Taigi meldžiuosi, kad mūsų visų gyvenimas pagerėtų.“
Iki XIX amžiaus Mantokudžio šventykloje veikė vienas iš dviejų šalyje moterų vienuolynų, kuriuose galėdavo prisiglausti vyrus norinčios palikti žmonos. Tais laikais moterys neturėjo teisės prašyti skyrybų, nors vyras galėdavo oficialiai nutraukti santuoką, užrašęs ant popieriaus lapo „Skiriuosi su tavimi“.
Šventyklos vienuolės mėgindavo sutaikyti susipykusius sutuoktinius, o jeigu tai būdavo neįmanoma, jos pasirūpindavo, kad moteriai būtu suteikta tam tikra teisinė apsauga. „Anksčiau Mantokudžis buvo skyrybų šventykla. Tokių Japonijoje ir visame pasaulyje yra tik dvi“, – aiškino šventyklos muziejaus direktorius Tadashis Takagis.
Milijonus dievų turinčiame Japonijos panteone tualeto dievybė (kawaya-no kami) laikyta ne mažiau svarbi nei kitos: tikėta, kad ši dievybė gydo ligas ir padeda gimdyvėms, pridūrė T.Takagis. Tačiau nuo to laiko, kai buvo įrengtos ritualinės išvietės, pasitaikydavo įvairių incidentų. „Įkūrus muziejų, žmonės iš pradžių laikydavo jas tikrais tualetais ir jomis pasinaudodavo. Vėliau pakabinome ženklus, kad šie tualetai skirti maldoms, todėl klaidų beveik niekas nebedaro“, – sakė direktorius.
Kad ir kokios keistos būtų šios apeigos, Mantokudžio šventykla tebėra svarbus Japonijos moterų teisių simbolis. Kadaise už jos vartų nelaimingos žmonos tikėdavosi pakeisti savo likimą, nenuleisdamos jo į tualetą.
