Šiuo metu Vilniaus universitete telekomunikacijų fiziką ir elektroniką studijuojantis 19-metis planuoti šį projektą pradėjo dar 2008 metais. Nors tuo metu jo svajonės daugeliui atrodė juokingos, E.Kalabucką tai dar labiau skatino stengtis.
Jo sumanymas buvo toks: prie didelio baliono, pripildyto helio dujų, pririšti fotoaparatą ir jį paleisti. Balionas turėjo pakelti fotoaparatą į daugiau negu į 30 km aukštį. Nors mokslininkai yra sutarę, kad kosminė erdvė prasideda 100 km aukštyje, jau 30 km virš Žemės sąlygos yra labai panašios: atmosfera yra itin reta, temperatūra siekia maždaug -60 laipsnių pagal Celsijų, didelė ultravioletinė spinduliuotė. Kadangi dangus tokiame aukštyje yra juodas, horizonte matomas Žemės išlinkimas ir atmosferos sluoksniai, nuotraukoms to visiškai pakanka.
Tačiau gilindamasis į technines projekto detales E.Kalabuckas suprato, kad įgyvendinti planą nebus taip paprasta.
Techniniai iššūkiai
Jam reikėjo ne tik fotoaparato, bet ir sistemos, kuri jį valdytų, taip pat sekimo įrangos, kuri padėtų atrasti žemę pasiekusią dėžę. Visą įrangą jis tinkamai apšildė bei pasirūpino, kad ji būtų atspari smūgiams, kratymui ir vandeniui.
2009 metų rudenį jis paleido pirmąjį zondą, kurį pavadino „Glory I“. Tačiau vėjas jį nunešė į Baltarusijos pasienio ruožą. Kadangi tądien vizos E.Kalabuckas neturėjo, negalėjo nuvykti į numatomą nusileidimo vietą ir patikslinti koordinačių. Vėliau įrangos rasti nepavyko.
Detaliai aprašęs projektą jis įkėlė informaciją į tinklalapį Glory.lt. Sulaukęs didelio susidomėjimo, vaikinas nusprendė darbą pratęsti. Žinodamas silpniausias projekto puses, antrąjį zondą jis pagamino dar tobulesnį.
Siekdamas išvengti netikėtumų, E.Kalabuckas įmontavo net tris skirtingas, viena nuo kitos nepriklausomas sekimo sistemas (pirmajame buvo tik viena). Be to, įrengtas ne vienas, o du fotoaparatai bei nebrangi vaizdo kamera, kuri nufilmavo paleidimą.
Naujajame zonde buvo įmontuota ir daugiau daviklių, kurie leido realiu laiku stebėti atskirų įrangos dalių įtampą, vidinę ir išorės temperatūrą, aukštį, buvimo koordinates, ryšio kokybę ir t.t.
Visą įrangą, kuri svėrė beveik 2 kg, į padanges kėlė meteorologiniams tyrimams naudojamas balionas, pripildytas vandenilio dujų. Jos ne tik pigesnės, bet ir lengvesnės už helį, todėl buvo galima pasiekti didesnį pakilimo aukštį.
Savadarbis įrenginys į padanges kilo pernai rugpjūčio 15 dieną.
Kaip tai atrodė galite pasižiūrėti šiame vaizdo įraše:
