„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JAV muziejus grąžino Berlynui po karo dingusį senovės Egipto meno dirbinį

Per Antrąjį pasaulinį karą dingęs senovinis meno dirbinys, nacių ginklų ieškantis amerikiečių mokslininkas, archeologas, naršantis dulkėtuose archyvuose, kad patvirtintų savo spėjimus – nors visi šie elementai primena filmus apie Indianą Džounsą, tačiau tai yra vieno Vokietijos muziejaus, praradusio vertingą senovės Egipto akmeninę stelą, reali istorija.
Berlynas
Berlynas / 123RF.com

Ji prasidėjo prieš daugiau nei 3 tūkst. metų, faraono Ramzio II valdymo laikais, kai ant akmeninės plokštės buvo iškaltas Memfio miesto mero Pramozio atvaizdas.

Neįprasta, kad vėliau plokštės paviršius buvo padengtas glazūra. Dėl šios priežasties senovės Egipto dievybėms Oziriui ir Izidei besimeldžiančio miesto valdovo atvaizdas gerai išsilaikė iki mūsų dienų.

Berlyno nacionalinis muziejus 1910 metais iš vienos anglų kolekcijos įsigijo šios plokštės fragmentą. Iki Antrojo pasaulinio karo jis buvo eksponuojamas Vokietijos sostinėje. Tačiau per karą muziejus buvo uždarytas, o dauguma jo eksponatų buvo perkelta į slėptuves, kad nebūtų sunaikinti per bombardavimus.

Tačiau stela liko muziejuje. Po karo buvo manyta, kad ji buvo sunaikinta, tad eksponatas buvo užregistruotas kaip dingęs.

Tačiau Prūsų kultūros paveldo fondas antradienį pranešė, kad dingusį artefaktą surado olandų egiptologas Nico Staringas. Pasirodo, jis buvo laikomas Mičigano universiteto Kelsio archeologijos muziejuje An Arbore.

Dabar, kai jau praėjo 70 metų, ji ir vėl sugrįš į Egipto muziejaus Berlyne nuolatinę ekspoziciją.

Paaiškėjo, kad muziejui stelą paliko olandų kilmės amerikiečių mokslininkas Samuelis Abrahamas Goudsmitas, 1945 metais ją nusipirkęs iš vieno privataus kolekcininko Vokietijoje, nurodė fondas.

S.A.Goudsmitas vadovavo JAV armijos slaptai mokslinei misijai, siekusiai sužinoti apie nacistinės Vokietijos pasiekimus kuriant branduolinį ginklą, ir labai domėjosi archeologija.

Kelsio muziejus sutiko grąžinti dingusią plokštelę, ir nuo kito mėnesio ji bus eksponuojama Berlyne.

Prūsų kultūros paveldo fondo vadovas Hermannas Parzingeris šios istorinės vertenybės sugrąžinimą pavadino „kilniu poelgiu“.

„Dabar, kai jau praėjo 70 metų, ji ir vėl sugrįš į Egipto muziejaus Berlyne nuolatinę ekspoziciją“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs