Tokias išvadas mokslininkai padarė analizuodami orbitinio rentgeno spindulių teleskopo Chandra bei antžeminio teleskopų masyvo Very Large Array užfiksuotus duomenis. Tyrinėdami juodosios skylės generuojamus materijos pliūpsnius, kai kuriuose jų mokslininkai aptikdavo padidintą geležies koncentraciją. Spėjama, jog geležis šiame regione atsirado susprogus kuriai nors kaimyninei supernovai.
Juodosios skylės pliūpsniai šią geležį į Visatos platybes nubloškia per 400 tūkstančių šviesmečių atstumą. Mokslininkų teigimu, 10–20 proc. visos geležies tarp galaktikų gali keliauti būtent tokiu principu – su juodųjų skylių pagalba. Be to, mokslininkai pastebėjo, jog pliūpsniai su kompaktiškomis materijos dalelėmis tiesiogine žodžio prasme, išvalo erdvę aplink juodąją skylę ir sukuria įspūdingo dydžio tuštumą. Kai kuriais atvejais šios tuštumos pasiekia 670 tūkstančių šviesmečių spindulį.
Tolesniems juodųjų skylių bei supernovų tyrimams NASA mokslininkai planuoja į orbitą paleisti teleskopą NuSTAR (Nuclear Spectroscopic Telescope Array). Jo startas numatytas 2011 metų rudenį.
