Tai atskleidė Teksaso universitete atliktas tyrimas, rašo online.wsj.com. Studijos autorius, universiteto Psichologijos departamento vadovas dr. Jamesas Pennebakeris tvirtina, kad įvardžiai daug ką atskleidžia apie juos vartojančius žmones. Jie esą rodo, kur susitelkęs kalbėtojas.
Pykstantis su partneriu ar aptariant ką nors emocionalaus, vartoti „aš“ geriau nei „tu“ (pavyzdžiui, sakyti „Jaučiuosi negirdimas“, o ne „Tu nesiklausai“).
Asmenų, dažnai kartojančių „aš“, mintys nukreiptos į save. Bet kartu jie gali jaustis nesaugūs, būti drovūs, jausti fizinį ar emocinį skausmą ar tiesiog bandyti įtikti.
J.Pennebakeris su kolegomis iš viso atliko penkis tyrimus, kurių rezultatus praėjusį mėnesį paskelbė „Journal of Language and Social Psychology“. Per kiekvieną eksperimentą aukštesnio statuso žmonės žodelių „aš“ vartojo mažiau.
Daugiau informacijos apie kiekvieną tyrimą pateikiama čia.
Šios išvados prieštarauja bendram įsitikinimui, kad tokie žmonės yra patenkinti savimi, gal net narcizai.
Įvardis „aš“ esąs toks stiprus, kad santuokos psichologai net siūlo jį, pykstantis su partneriu ar aptariant ką nors emocionalaus, vartoti dažniau nei „tu“ (pavyzdžiui, sakyti „Jaučiuosi negirdimas“, o ne „Tu nesiklausai“). „Aš“ esą skamba ne taip kaltinančiai.
Teigiama, kad sakantieji tiesą dažniau vartoja „aš“, kaip ir „išskyrus“, „bet“, „be“, „nebent“.
„Neteisingai manoma, kad patikimi, galios turintys žmonės dažniau vartoja “aš„ nei tie, kurie yra žemesnio statuso, – tvirtina knygos „The Secret Life of Pronouns“ „“Slaptas įvardžių gyvenimas“) autorius J.Pennebakeris. – Tai visiškai neteisinga. Aušto statuso asmenys žiūri į pasaulį, o žemo statuso – į save.“
Tad kaip dažnai sakyti „aš“? Dažniau, jei norite skambėti nusižeminusiai bei nekritiškai, ir rečiau, jei norite atrodyti labiau užtikrinti ir valdingi. Tiesa, J.Pennebakeris siūlo šį įvardį kartoti tokiu pat dažnumu kaip sutuoktinis ar partneris, kad santykiuose būtų išlaikytas balansas.
