Iškart po suėmimo „Security and Exchange Commission“ (SEC) komisija patvirtino, jog 44 metų amžiaus Andrew Carlssinas savo sėkmę aiškino būtent kelionėmis laiku. „Mes netikime šio veikėjo istorija – jis arba lunatikas, arba patologinis melagis“, teigė SEC atstovas spaudai.
„Tačiau faktas yra tai, kad su pradine vos 800 dolerių investicija jis vos per dvi savaites sukaupė portfelį, kurio vertė siekė daugiau kaip 350 milijonų dolerių. Kiekvienas jo sudarytas sandėris išlošė iš netikėtų verslo sandėrių ir pasikeitimų, kas niekaip negali būti grindžiama grynu atsitiktinumu. Vienintelis būdas, kaip jam tai galėjo pavykti, yra nelegalus vidinės informacijos nutekėjimas. Mes jį pasodinsime į Rikers Ailendo kalėjimo celę ir laikysime jį ten tol, kol jis išduos visus savo šaltinius.“
Teigiama, jog siekdamas teisėsaugos atlaidumo, „keliautojas laiku“ pasisiūlė atskleisti „istorinius faktus“, tokius kaip informaciją apie Osamą Bin Ladeną ir vaistus nuo AIDS, ir kad mainais jis prašė būti paleidžiamas, kad galėtų „grįžti į ateitį savo laiko mašinoje“.2002 metais vykęs akcijų kainų nuosmukis (žinoma, gerokai mažesnis lyginant su dabartine situacija) varė neviltį daugumai investuotojų. Taigi kai Carlssinas spurtavo su savo 126 itin aukštos rizikos sandėriais, ir kaskart jie buvo sėkmingi, Volstrito akcijų biržos stebėtojai sukluso. „Jei kompanijos akcijų kaina kilo dėl susijungimo su kita kompanija arba dėl technologinio proveržio, tai iš principo turėtų būti paslaptis, tačiau misteris Carlssinas kažkaip apie juos sugebėdavo sužinoti iš anksto“, teigė vykusiam tyrimui artimas šaltinis.
Kai tyrėjai ėmėsi Carlssino apklausos, jie gavo daugiau nei norėjo: protą susukantį keturių valandų trukmės prisipažinimą. Kaltinamasis pareiškė, jog sugrįžo iš laiko, nutolusio ateityje per 200 metų – laiko, kai visuotinai „žinoma“, jog dabartinė era patyrė didžiausius akcijų rinkos nuosmukius visoje istorijoje. Tačiau nepaisant to, bet kas, turintis informacijos apie saujelę sėkmingų akcijų, išgyvensiančių visas šias negandas, galėjo susikrauti pasakišką kapitalą.
„Atsispirti buvo tiesiog per daug sunku“, teigė Carlssinas filmuotame prisipažinime. „Aš planavau, kad tai atrodytų kaip galima natūraliau – žinote, prarasti šiek tiek vienur ir kitur, kad tai neatrodytų idealu. Tačiau įsitraukęs paprasčiausiai pagavau azartą.“ Tiesa, šio videoįrašo daugiau niekas nematė.
Teigiama, jog siekdamas teisėsaugos atlaidumo, „keliautojas laiku“ pasisiūlė atskleisti „istorinius faktus“, tokius kaip informaciją apie Osamą Bin Ladeną ir vaistus nuo AIDS, ir kad mainais jis prašė būti paleidžiamas, kad galėtų „grįžti į ateitį savo laiko mašinoje“. Tačiau mašinos buvimo vietos arba jos veikimo principo jis taip ir neatskleidė, tikėtina, „baimindamasis, jog technologija gali patekti į netinkamas rankas“. Pareigūnai tuomet buvo pakankamai tikri, kad „keliautojo laiku“ teiginiai yra melagingi, tačiau vienas SEC šaltinis pripažino, jog jiems nepavyko rasti jokios informacijos apie Andrew Carlssiną iš anksčiau nei 2002 metų gruodžio.
Tiesa tai ar melas? Tiksliai pasakyti negali niekas, tačiau dauguma faktų rodo, jog ši istorija yra arba apskritai išsigalvota, arba jos „herojus“ yra akių dūmimo profesionalas. Pradinė šią istoriją perpasakojančio straipsnio versija atsirado internetiniame bulvarinėms pramogoms skirtame portale „Weekly World News“, kuris gerai žinomas tuo, jog sugeba išradinėti fantastiškai fiktyvias istorijas, tuo pat metu tvirtai laikydamas liežuvį už dantų ir neatskleisdamas tikrųjų versijų.
Vėliau keletą portale skelbtų naujienų perpublikavo daugelio žmonių mėgstamas ir patikimu šaltiniu laikomas portalas „Yahoo“. Tiesa, „Yahoo“ šiuos straipsnius publikavo skyrelyje „Pramogų naujienos ir gandai“, – toks pavadinimas skaitytojų akivaizdžiai nesugebėjo perspėti apie išgalvotą istoriją, o jie patys neatkreipė dėmesio į tai, jog pradinis informacijos šaltinis buvo „Weekly World News“ (arba tiesiog nežinojo, kokio pobūdžio informaciją skelbia šis portalas).
Nežiūrint bulvarinės visos istorijos kilmės (ir fakto, kad ji buvo paskelbta tik vieninteliame šaltinyje), ją greitai pasigavo įvairiausi žurnalai ir laikraščiai, pažodžiui perspausdinę kaip „tikras“ naujienas. FTB ir SEC atstovams tai sukėlė ir nuostabą, ir savotišką siaubą – juos užplūdo srautas žurnalistinių užklausų, kuriomis buvo siekiama bent trupinėlio visos fikcijos patvirtinimo. „Ši istorija yra gryna fantazija. Joje iš viso nėra nei trupučio tiesos“, teigė SEC atstovas spaudai. „Tai yra lygiai tokios pat rūšies istorija, kaip kad istorija apie Marse rastą Elvio Preslio šventovę.“
Nors ši pasaka jau pati savaime buvo neįtikėtina, dienraštis „Edinburgh Evening News“ pažymėjo: „Netgi ne keliautojas laiku gali pasakyti, kad pelno siekimas paeiliui atliekant 126 didelio rizikingumo operacijas per dvi savaites tikrai bet ką padarys pastebimą“. Kai kurie kiti šaltiniai rašė, jog bet koks keliautojas laiku, turintis bent pusę smegenų, nesivargintų skrieti į 2003 metus ar bet kokį kitą periodą, kai akcijų rinka krenta laisvuoju kritimu ir bet kas, kas sugeba tokiomis sąlygomis užsidirbti, iš minios išsiskiria tarsi 10 metrų aukščio ateivis su dviem galvom.
Ką gi, greičiausiai tikrų keliautojų laiku vis gi dar teks kiek luktelėti. Beje, jei toks keliautojas išties panašiai „susimautų“ prekyboje akcijų biržoje, argi mes nereaguotume lygiai taip pat?
