Kai trūksta gryno oro
Aktyvi veikla lauke suteikia daugiau energijos, padidina darbingumą, skatina protinę veiklą ir gerina socialinį gyvenimą: vaikai mokosi bendrauti su kitais vaikais, užmezga draugystes, spendžia nesutarimus ir pan. Aktyvus laisvalaikis gryname ore gerina kraujotaką, stiprina širdį bei imuninę sistemą, todėl sąvoka „peršalimo ligos“ yra klaidinga, nes ligas sukelia bakterijos ir mikroorganizmai. Medikai kaip tik teigia, kad vaikai, kurie dažniau būna lauke, serga mažiau. Be to, veikla gryname ore sureguliuoja medžiagų apykaitą, o tai padeda išvengti dar vienos problemos, apie kurią tėvai nenori daug kalbėti. Tai – nutukimas.
Nutukęs 1 iš 10 vaikų
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais nutukusių vaikų padaugėja maždaug 2 proc. ir šis skaičius vis auga. Žinoma, kartais šį susirgimą lemia paveldimumas, kartais nutukimas yra kitų ligų pasekmė, tačiau dažniausiai nutukimas atsiranda dėl netinkamos vaiko mitybos ir fizinės veiklos stokos. Anot specialistų, tėvai klaidinga galvoja, kad vaikas „išaugs“ ir svorio problemos susireguliuos savaime. Nekeičiant vaiko gyvenimo būdo, neskatinant jo aktyviau leisti savo laisvalaikį, svoris tik augs.
Šiuo metu pastebima tendencija, kad vaikai suserga tomis ligomis, kuriomis prieš dešimt ar dvidešimt metų sirgo tik suaugusieji – tai kepenų surambėjimas, antro tipo cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir pan. Nutukimas taip pat neigiamai veikia ir vaiko psichologiją. Didelį antsvorį turintys vaikai, ypač sulaukę paauglystės, mažiau pasitiki savimi, vengia bendrauti, patiria pašaipas, todėl gali susirgti depresija. Norint to išvengti, tėvai privalo rūpintis vaiko turiningu ir aktyviu laisvalaikiu, o ne numoti ranka, nes kažkas kažkur sakė, kad vaikai patys sau sugeba prisigalvoti veiklos.
Kaip paskatinti vaiką žaisti lauke?
O ką veikti tame lauke? Dažnas tėtis ar mama, paraginęs vaiką eiti į lauką, išgirsta tokį klausimą, į kurį ir patys sunkiai randa atsakymą. Įvairiausi lauko žaislai – puiki paskata vaiką išprašyti į lauką, o gal net ir patiems prie jo prisijungti. Pasak didžiausios Lietuvoje elektroninės parduotuvės Pigu.lt specialistų, lauko žaislai išties stebina savo asortimentu ir originalumu, tačiau jų pasirinkimą dažniausiai nulemia vaiko amžius. Pavyzdžiui, 5 – 8 metų vaikai mieliau užsiima bendra veikla su tėvais, todėl tėveliai noriai perka įvairias čiuožyklas, smėlio dėžes ir jų įrankius, vaikiškus batutus, žaidimų namelius ir pan. Tokie lauko žaislai skatina vaiką kurti, išsikelti sau užduotis ir jas sėkmingai įgyvendinti, o kai tėtis ar mama kartu kapstosi smėlio dėžėje, noras būti lauke tik dar didesnis.
Tuo tarpu, 9 – 12 metų vaikai mieliau renkasi laisvalaikį su kiemo draugais ar klasiokais ir nori laiką leisti savarankiškai, todėl tradiciniai lauko žaislai tampa nebeįdomus. Norint, kad žaidimai lauke nesibaigtų sėdėjimu ant draugo sofos priešais kompiuterį, vyresnio amžiaus vaikų tėvams Pigu.lt specialistai rekomenduoja rinktis dviratukus, paspirtukus, riedučius ar riedlentes. Žinoma, labai svarbu pasirūpinti apsaugomis nuo traumų ir iš karto įvesti taisykles, kur galima važiuoti, o kur ne.
Be to, visada galima sugalvoti ir aktyvias visos šeimos pramogas – savaitgalį leistis į žygį dviračiais, rogutėmis, išvažiuoti aplankyti gražiausias Lietuvos vietas, kurių mūsų mažutėje šalyje yra be galo daug ir pan. Tiesa, vaikas, kuris jaučiasi labai savarankiškas ir nemėgsta kitų nustatytų taisyklių, iš pradžių tokiems pokyčiams gali priešintis, tačiau maloniai praleistas laikas su šeima greitai taps savaitgalio tradicija, kurios lauks visi.
Vaikai – tėvų atspindys
Net ir suaugusieji nejučia perima savo sutuoktinio ar gyvenimo partnerio įpročius: jei vienas iš sutuoktinių nevalgo pusryčių ar mėgsta save palepinti greitu maistu, labai tikėtina, kad laikui bėgant ir kitas sutuoktinis pradės taip elgtis. Tad ką jau kalbėti apie vaikus, kuriems tėvai yra pavyzdys, kurio elgesio modelį jie stengiasi perimti. Jei vaikas nuolatos mato tėvus „varvinančius“ akis prie kompiuterio ar savaitgalius leidžiančius ant sofos priešais televizorių, nereikia pykti, kad vaikas atsisako eiti į lauką, nenori lankyti sportinių būrelių ar su draugais kieme pažaisti futbolo.
Taigi, visų pirma reiktų pradėti nuo savęs – dažniau visai šeimai išeiti į lauką, pasivaikščioti, nepabijoti su vaiku pažaisti smėlio dėžėje, pašokinėti ant batuto ar pasivažinėti dviračiu. Tokia veikla bus naudinga visiems, be to, užsimegs tvirtesni tarpusavio santykiai, bus lengviau rasti bendrą kalbą, kai vaikas įžengs į komplikuotus paauglystės metus. Atminkite, kad aktyvaus ir turiningo laisvalaikio impulsas – tai vaiko gyvenimo kokybė.