Paprotys per Velykas ant stalo dėti lėkštę su kauge margučių, o vėliau juos dovanoti ar mainytis su pažįstamais, turi labai seną istoriją. Klausimas, kaip šis paprotys atsirado ir ką jis simbolizuoja, pats savaime, aišku, irgi įdomus, tuo labiau, kad egzistuoja daugybė versijų ir legendų, tačiau šį kartą bus kalbama apie visiškai kitą aspektą – kuo galima dažyti kiaušinius.
Klausimas pakankamai aktualus, kadangi dabar prekybos centruose jau galima nusipirkti ne tik įvairiausių dažų margučiams, bet ir jau nudažytų virtų kiaušinių. Dažų specialiuose paketėliuose galima rasti įvairiausių: raudonų ir violetinių, žalių ir mėlynų, pilkų ir net juodų, matinių ir blizgančių. Tik štai: ar jie tikrai nekenksmingi?
Svogūnai, burokėliai, šeivamedis...
Anksčiau, kaip žinia, kiaušinius visi dažydavo patys ir tam naudodavo natūralius pigmentus. Dažniausiai būdavo naudojami svogūnų lukštai. Svogūnų lukštų nuoviras leisdavo išgauti platų atspalvių spektrą: nuo šviesiai smėlinio iki tamsiai rudo. O su raudonųjų svogūnų lukštais išvirti kiaušiniai tapdavo violetiniai.
Be to, velykinių margučių dažymui dažnai būdavo naudojami burokėliai, morkos, šeivamedžio, šermukšnio ar juodųjų serbentų uogos, gebenės lapai, ąžuolo, obels ar kriaušės žievė, alyvų žiedai, dilgėlės, ramunėlės, kmynai, arbata, kava ir pan.
Chemija: E-102, E-104, E-122...
Tačiau atsiradus cheminiams dažikliams, gamtiniai pigmentai pradėti naudoti vis rečiau, nes, lyginant su sintetiniais dažiais, jie nusileidžia savo ryškumu, sodrumu ir spalvų įvairove.
Bėda ta, kad sintetiniai dažai per kiaušinio lukšto poras ir įskilimus neretai patenka į kiaušinio vidų.Bėda ta, kad sintetiniai dažai per kiaušinio lukšto poras ir įskilimus neretai patenka į kiaušinio vidų. Kartais sudaužę parduotuvėje pirktą jau dažytą kiaušinį pamatome, kad ir jo baltymas lengvai nusidažęs ta pačia spalva kaip ir lukštas. Ar tai nekenkia sveikatai?
Dažikliai, kurie leidžiami ir naudojami maisto pramonėje, iš esmės laikomi nekenksmingi, tačiau kai kurie iš jų gali sukelti vadinamąsias pseudoalergijas jautresniems žmonėms. Labai dažnai tokias alergines reakcijas sukelia azodažikliai – junginiai, kurių molekulėse yra viena ar kelios azogrupės N–N, surišančios aromatinius radikalus. Azodažikliai gali alergiškiems žmonėms sukelti odos paraudimą, niežulį, neurodermatito paaštrėjimą ar net astmos priepuolį.
Kadangi ant visų maisto ar maistui paruošti skirtų produktų pakuočių šiais laikais privalu nurodyti sudėtį, patartina atkreipti dėmesį ir į tai, kas rašoma ant dažų velykiniams kiaušiniams pakelių.
Jeigu sudėtinių medžiagų sąraše yra, tarkime, tokios medžiagos kaip E-122 (azorubinas, raudona spalva), E-102 (tartrazinas, geltona spalva), E-104 (chinolino geltonasis, dulsvai geltona ir žalsvai geltona spalvos) arba E-151 (briliantinis juodasis BN, juoda ir tamsiai mėlyna spalvos), geriau tokių dažų nepirkti, pataria „Deutsche Welle“, tuo labiau, kad kai kuriose šalyse šie dažikliai apskritai uždrausti.
O štai E-140 (chlorofilas, žalia spalva) arba E-160b (biksinas, geltona spalva) laikomi visiškai nekenksmingi.
Beje, vien natūralių gamtinių dažiklių naudojimas irgi nėra panacėja. Juk ir natūralūs augaliniai dažikliai kai kam gali sukelti sunkias alergijas.
