Karikatūra, nors Lietuvoje anksčiau klestėjusi, dabar puošia reto leidinio puslapį. Nacionalinės karikatūristų asociacijos „Humor Sapiens“ pirmininkas ir vienas iš trijų šios asociacijos steigėjų, Lietuvos karikatūrų portalo Caricatura.lt redaktorius Šarūnas Jakštas teigė, kad situacija tokia dėl to, kad menininkai neturi kur parodyti publikuoti savo darbų.
Į asociaciją burtis karikatūristai susizgribo pamatę, kad jų gretos byra – vis daugiau žmonių atsisako piešimo. „Per vienerius metus sustabdėme tą „nubyrėjimą“. Anksčiau su kiekviena paroda būdavo vis mažiau ir mažiau autorių. Šiemet parodoje balandžio 1-ąją jau atsirado naujų veidų. Įkūrus asociaciją tarsi buvo pasiųstas signalas, kad laivas nebyra. Jei nieko nedarytume, dar po 5–10 metų nieko nebeliktų. Dabar asociacija vienija 31 narį, geraisiais „Šluotos“ klestėjimo laikais buvo priskaičiuojama apie 80. Jie tiesiog nustojo piešti“, – sakė 30 metų karikatūras kuriantis 49-erių Š.Jakštas.
 |
| Karikatūra „Skanaus“ |
Anot jo, didelis žingsnis – atidarytas ir vis dar kuriamas tinklalapis www.humorsapiens.lt, kur bus galima rasti visų asociacijai priklausančių karikatūristų bazę. „Kol krizė, svarbiausia visus kūrėjus apjungti. Artimoje ateityje sieksime tobulinti svetainę ir išleisti almanachą bent kartą per metus“, – sakė asociacijos pirmininkas. Itin kūrėjams koją kiša specializuoto leidinio nebuvimas.
„Šluotos“ istorija
Satyros ir humoro žurnalas „Šluota“ pirmą kartą pasirodė 1934 m. pavasarį Kaune. Jį įsteigė ir leido (nelegaliai) LKP Kauno rajono revoliucinių dailininkų grupė. Satyros ir humoro žurnalo „Šluota“ leidimas buvo atnaujintas nuo 1956 m., sėkmingiausiai veikė apie 1968–1972 metus, sunyko atkūrus šalies nepriklausomybę.
„Po to kai „Šluota“ užsidarė, nebėra kur rodyti karikatūrų. Karikatūra yra ant išlikimo ribos. Maždaug 15 metų ji merdėjo, o dabar stengiamės bent jau atstatyti tas pozicijas, kurias 1990–1995 metais užėmėme“, – tikino Š.Jakštas.
Kaip sakė ilgametis „Šluotos“ leidėjas, karikatūristų asociacijos narys Jonas Lenkutis, „Šluota“, kaip humoro ir satyros žurnalas jau atliko savo istorinį vaidmenį. „Nors „Šluota“ buvo cenzūruojama, kūrėjai be išankstinių užsakymų ir nurodymų galėjo išreikšti savo mintis. Šiandien šis poreikis nedingo, bet spausdinti žurnalą yra per didelė prabanga. Kol kas išsiverčiu kasmetiniu „Šluotos“ almanachu-kalendoriumi ir interneto dienraščiu“, – tvirtino J.Lenkutis.
Sunkus žanras
J.Lenkučio teigimu, karikatūra yra sunkus žanras. „Čia neužtenka turėti linksmą, pašiepiančią idėją, reikia mokėti ją lakoniškai ir aiškiai pavaizduoti. Skirtingai nuo kitų meno rūšių, karikatūra turi atvirą mintį ir yra suprantama čia ir dabar. Jos vertinimo kriterijus – juokinga arba ne“, – teigė 52-ejų karikatūristas, šiuo amatu užsiimantis apie 30 metų.
Aš karikatūra užsiimu nuo pat gimimo, 74 metus. Atbulas gimiau, tai dėl to ir karikatūristas.Ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos Karikatūristų sekcijos vadas, balandžio 1-osios parodų Vilniuje kuratorius Jonas Varnas, pridūrė, kad tarp jaunimo yra gerų karikatūristų, tačiau to neįmanoma išmokyti. „Gali tik patarti dėl piešinio, pozicijos. Sugalvoti reikia viską pačiam. Reikia iškrypėliškų smegenų, kad galėtų iš visų reiškinių šį tą išspausti. Turi būti polinkis tam“, – linksmai kalbėjo didžiulę patirtį sukaupęs menininkas.
Trūksta meninės karikatūros
Pasak „Humor Sapiens“ pirmininko Š.Jakšto, šiandien ypač trūksta meninės karikatūros – daugiausia spausdinamos politinės karikatūros. „Meninės karikatūros šiandien niekam nereikia“, – apgailestavo jis. Jam pritarė ir kolegos, sakydami, kad tokią situaciją diktuoja rinka. „Daugelis leidėjų užsakinėja karikatūras ir šaržus, dominuoja politinės ir socialinės karikatūros. Karikatūra nelaikoma visaverčiu dailės kūriniu, todėl ir vertinama labai menkai, nors pastangų jai atlikti reikia ne mažiau, nei grafikos darbui“, – sakė J.Lenkutis. Jo teigimu, įsikūrus karikatūristų asociacijai „Humor sapiens“, dedamos pastangos įteisinti šį žanrą ir pastatyti jį į pagarbią vietą.
Iš karikatūros sunku valgyti duoną
Šiandien karikatūra praktiškai visiems jos kūrėjams yra tik hobis. „Nežinau nei vieno karikatūristo, kuris pragyventų iš karikatūrų. Daugelis įvairiausių profesinių žmonės, turintys savo darbus, arba pensininkai, kurių pomėgis ir aistra yra karikatūra“, – sakė J.Lenkutis. Bet iš tiesų duoną valgančių iš karikatūros „15min“ pavyko rasti du žmones. Vienas jų – 74-erių dailininkas Jonas Varnas.
„Aš karikatūra užsiimu nuo pat gimimo, 74 metus. Atbulas gimiau, tai dėl to ir karikatūristas. Labai patogi poza, jeigu ką – gali grįžti“, – juokavo dailininkas. Jo teigimu, tik jis ir kolega Vytautas Jurkūnas gyvena iš karikatūros. „Kiti tik prisiduria. Šiuo metu nelabai kokia karikatūristų situacija. Nebėra tiek užsakovų, kiek buvo senesniais laikais. Dabar jų tiek nespausdina, nors karikatūra žmonėms patinka – į parodas susirenka daug žmonių“, – sakė J.Varnas. Jis svarstė, kad karikatūros nespausdinamos dėl to, kad patys leidiniai sunkiai verčiasi ir nori gauti autorių darbus pusvelčiui.
Negauna lėšų
Š.Jakštas pripažino, kad noras populiarinti karikatūrą atsiremia į pinigus. „Siuntėme paraiškas Kultūros ministerijai, prašėme pinigų parodai ir kasmetiniam almanachui. Nedavė. Nuo maždaug 1998-ųjų visos parodos būna tik teminės ir iš rėmėjų lėšų“, – sakė jis. Karikatūristas Jonas Varnas taip pat kaltino pinigų stygių. „Bandė atsigauti satyros leidiniai – buvo toks „Šluotos“ pasekėjas „Humoro ir satyros Dozė“, atsirado 2009-aisiais. Pirmam numeriui nemokamai davėme karikatūras. Bet leidinys numirė – trys numeriai išėjo ir viskas. Jie truputį ne tuo keliu nuėjo, nusipigino, o norint padaryti gerą dalyką, reikia turėti pinigų, autoriams sumokėti. Ypač daug kainuoja platinimas“, – sunkumus vardijo J.Varnas.
Sąvokos
Karikatūra – grafikos žanras, satyrinis arba humoristinis piešinys. Karikatūros užaštrina, akcentuoja negeroves, taip pat ugdo vidinius žmogaus jausmus. Būna vieno piešinio, dviejų, trijų. Trijų kartais laikomos mini komiksu. Karikatūrai labai artima animacija.
Komiksas – piešiniais papasakota istorija, tačiau nebūtinai humoristinė.
Šaržas – karikatūros rūšis: satyrinis arba humoristinis žmogaus portretas, kuriuo išjuokiami arba demaskuojami kokie nors asmens ar jo veiklos bruožai.
