Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaune susituokusi vaišnavizmą išpažįstanti pora: „Egzotiškai šios vestuvės atrodo tik kitiems“

Norėdami, kad jų vestuvių diena taptų pačia įsimintiniausia, vis daugiau lietuvių santuokos įžadus nutaria duoti svetur, egzotiškuose kraštuose. Tačiau išskirtines vestuves galima surengti ir neiškėlus kojos iš Lietuvos. Tuo savo akimis galėjo įsitikinti 15min.lt žurnalistai, liepos 6-ąją pakviesti į Kaune įsikūrusį Tarptautinės Krišnos sąmonės bendruomenės centrą, kuriame vyko indiškų vestuvių ceremonija – susituokė du vaišnavizmą išpažįstantys kauniečiai.
Vestuvių akmirka
Vestuvių akimirka / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Ramūnas Gabševičius ir jo išrinktoji Gintarė Klevinskaitė pažįstami daugiau nei dešimt metų, o pora tapo prieš nepilnus dvejus. Kadangi abu priklauso Kauno miesto Krišnos sąmonės religinei bendruomenei, nusprendę susituokti nedvejojo, jog tai darys pagal vaišnavizmo papročius.

„Gintarė, galima sakyti, užaugo šioje bendruomenėje. Jos tėvai yra centro nariai, pati ji čia lankosi nuo 3 metų. Aš vaišnavizmu pradėjau domėtis vėliau – nuo 1995–1996 metų. Šventykloje, kaip Gintarė, negyvenau, bet tradicijas ir papročius aktyviai praktikuoju“, – sakė R.Gabševičius.

Išlaidos nedidelės

Vestuvėms pora ruošėsi iš anksto: dar rudenį, per paskutinę kelionę į Indiją, G.Klevinskaitė pasirūpino šiai progai skirtu tradiciniu sariu, kuris dažniausiai būna raudonos spalvos, ir kitais šventiniais atributais. Pasidomėjus vestuvinės „suknelės“ kaina, paaiškėjo, kad už įprastas vestuvines sukneles ji mažesnė maždaug 5 kartus.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vestuvių akmirka
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vestuvių akimirka

Jaunasis santuokos dieną vilkėjo tradicinius baltus indiškus rūbus, skirtus vyrams. Į santuoką porą išlydėjo visa bendruomenė, taip pat jų artimieji, kolegos, draugai, pažįstami – maždaug 100 žmonių.

„Svečių aprangai nekėlėme jokių reikalavimų – kostiumai ar kiti proginiai rūbai nebuvo būtini“, – sakė jaunasis.

Iš šono žiūrint vaišnavizmo santuokos ceremonija panaši į bet kokią kitą sutuoktuvių ceremoniją. Į aukurą, kuriame dega aukojimo ugnis, beriama ryžių, kitų grūdų – tai man primena senovės lietuvių, pagoniškus papročius.

Svarbiausią jų gyvenimo dieną kauniečius sutuokti pakviestas šventikas iš Kelmės. Pasak jaunojo, tai – itin patyręs žmogus, kurį jie su Gintare labai norėjo matyti savo vestuvėse.

„Iš šono žiūrint vaišnavizmo santuokos ceremonija panaši į bet kokią kitą sutuoktuvių ceremoniją: yra aukojimas, jaunieji pašventinami, duodami įžadai dievybėms, susirinkusiems, vienas kitam. Į aukurą, kuriame dega aukojimo ugnis, beriama ryžių, kitų grūdų – tai man primena senovės lietuvių, pagoniškus papročius. Yra tekę dalyvauti pagoniškose vestuvėse, todėl mačiau, jog ten sutuoktuvių ceremonija vyksta labai panašiai“, – pasakojo R.Gabševičius.

Ceremonijos dieną jaunieji pasirinko sąmoningai: ji buvo viena iš astrologiškai palankių dienų vestuvėms. „Be to, liepos 6-oji – laisvadienis, kas irgi turėjo įtakos mūsų pasirinkimui“, – sakė pora.

Tuoksis ir bažnyčioje

Šios vestuvės – ne vienintelės, kurios laukia ką tik pagal vaišnavizmo tradicijas sutuoktos poros. Liepos pabaigoje jie ketina susituokti katalikų bažnyčioje. Tokį sprendimą pora aiškina paprastai: gyvenant Lietuvoje, kuri yra krikščioniška šalis, tai – logiškas žingsnis. Savo vaikams jie ketina leisti pasirinkti, kuriuo keliu norės eiti – krikščioniškuoju ar vaišnavizmo.

„Abu su Gintare esame pakrikštyti. Neseniai gavome Sutvirtinimo sakramentą. Lankėme parengiamuosius kursus, kurie privalomi visoms poroms, norinčioms susituokti bažnyčioje. Įsigilinę į Katalikų bažnyčios filosofiją, vertybes, tradicijas supratome, kad tai visiškai nesikerta su vaišnavizmu. Radome daug panašumų“, – pasakojo jaunasis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?