Bene didžiausias mūsų laimėjimas – per tuos metus susiformavusi kavinių (ne barų, kur dar yra ir kavos) kultūra“, – faktais dalinasi Violeta Masteikienė, Kavos kultūros dienų organizatorė.
– Kuo svarbus, kam reikalingas toks renginys kaip Kavos kultūros dienos?
– Ne vienas dabar gerai žinomas barista (kavos ruošėjas) savo gyvenimą susiejo su kava dalyvavęs Kavos kultūros dienose. Žinau, kad šiandien Lietuvoje kavą skrudina septynios kavos skrudinimo įmonės, kai 2007 m. tokių buvo tik dvi. Ir kad būsimo čempionato dalyviai siunčiasi geriausias kavas iš viso pasaulio, o viso pasaulio teisėjai su smalsumu atvyksta čia jų ragauti. Renginio tikslas yra formuoti ypatingos kavos kultūrą. Įkvėpti žmones ją rasti, ruošti, mėgautis – didžiuotis kavadirbio meistryste.
– Ar pakankamai turime ką jiems pasiūlyti?
– Šiomis dienomis Vilnius kavos kultūros požiūriu nieko nenusileidžia, bet kuriam pasaulio didmiesčiui, net jei čia nėra „Starbucks“ ar dar kelių žymesnių kavos namų, tačiau įvertinus rinkos mažumą, pasiūla labai didelė, labai įdomi ir unikali, daugeliu atvejų labiau išieškota.
– Kavos kultūra jau seniai nėra vien tik kavos gėrimas. Kokią kavą dabar gerti madinga?
– Žiūriu iš 8-erių metų perspektyvos. Gerai, kad nebemadinga tirpi kava. Kad itališki kavos mišiniai nebėra gero skonio viršūnė. Anot verslo laikraščių, namų kavos aparatų pardavimai didėja, taigi Lietuviai atranda ir naujus kavos paruošimo būdus. Taip pat daugelis jau žino, kad kavą reikia ne plikyti verdančiu vandeniu, o užpilti į šiltą puodelį, su meile ir atida, panašiai, kaip vaistažolių arbatą.
– Madingos kavinės su visa jų filosofija dažnai atrodo skirtos skubančiam jaunam žmogui. Kur Lietuvoje galima sutikti vyresnio amžiaus kavos gurmanų?
– Vyresnio amžiaus kavos gurmanai – tokia rūšis egzistuoja Lietuvoje, nors raudonosios knygos ribose. Mano manymu, yra kelios priežastys, kodėl taip yra. Viena jų – ekonominė: vyresnio amžiaus publikai mokėti už kavą apie 2 eurus yra per brangu. Antroji – kultūrinė: nėra tradicijų. Kavinių kultūra artimesnė jaunimui. Paskutinius porą metų matosi skirtumas tarp pačių kavinių interjerų, orientacijos į skirtingas vartotojų grupes. Kavinės – kaip susitikimo taškai ir erdvė laiko praleidimui tarp paskaitų ar pamokų, kavinės-hub’ai – darbo vietos laisvai samdomiems specialistams, kavinės-desertinės – pasimėgavimui gurmaniškais kąsneliais. Tokiose, beje, didžiausia tikimybė sutikti vyrenio amžiaus kavos gurmanus. Dar jų būna Kavos kultūros dienose, mes juos labai vertiname.
– Ko šiemet tikėtis kavos mylėtojams Kavos kultūros dienose?
– Laukiu Kavos kultūros dienų, kad turėčiau progą susipažinti su paskutinėmis naujienomis. Paragauti įdomiai paruoštų, retų rūšinių kavų, išgirsti apie atradimus. Šiemet renginys vyks per tris prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ aukštus. Kavas, ruošimo būdus, aparatus ir priedus prie kavos pristatys ne tik lietuviai, tačiau ir latviai, lenkai, estai. Esame Baltijos kavos centras. Džiaugiuosi, kad mūsų ikvėpti šiemet pirmąjį Kavos ruošimo čempionatą surengė kaimynai latviai ir baltarusai.
Džiaugiuosi, kad renginį ir šiemet sutiko vesti Nomeda Marčėnaitė. Visi žinome, kaip svarbu tinkamas puodelis kavai, kartu su Nomeda galima bus tokį sau nusipiešti. Vyks labai linksmas ir skanus Kavos desertų konkursas. Nemokamai galima bus paragauti įvairiai paruoštų kavų iš viso pasaulio. Teisėjauti atvykstą Pasaulio įžymybės iš Brazilijos, Švedijos, Graikijos, kitų šalių, Kavos kultūros dienose jie dalinis patarimais ir skonio atradimais.
– Kokios kavos pasaulio naujienos jus pačią pastaruoju metu labiausiai nustebino?
– Aš mėgstu inovacijas. Prieš porą metų mano atradimas buvo mažas metalinis daikčiukas (iš pirmo žvilgsnio niekaip nesusijęs su kava) – kavos seperatorius. Espreso kava dažnai ruošiama naudojant kavos mišinius, kurie padeda subalansuoti kavos skonį, „kūniškumą“, tirštumą, putą ir t. t. Taigi vieni italų išradėjai pagalvojo, kad kai daromi kavos mišiniai nesi tikras, koks procentas tos pačios rūšies kavos pupelių bus tame mišinyje ir kaip jos paskirstytos, o sumalus – kokiame santykyje su vandeniu jos bus. Todėl jie sugalvojo seperatorių, leidžiantį tiksliai paskirstyti tam tikros rūšies kavą pagal baristos arba kliento norą. Kalbu apie plonybes, tačiau skonis ir yra vaikščiojimas plonomis ribomis. Ir kuo jos plonesnės, tuo daugiau galima pamatyti, pajausti.
– Kokia ir kokiu būdu paruošta kava mėgaujatės namuose?
– Kava yra pasakojimas. Istorija. Kai renkiesi rūšinę, ypatingą kavą, žinai apie ją daug. Iš kur ji kilusi, kokiomis sąlygomis užaugusi, kaip atkeliavusi iki Lietuvos, kaip paskrudinta ir sumalta. Šioje vietoje susitinkame su kava ir galim pakreipti istoriją bet kuria linkme: neskirdami jos paruošimui dėmėsio – tragedijos link arba link laimingos pabaigos – pažindami ir atskleisdami ją. Man tinkamiausios yra afrikietiškos kavos. Dažnai ruošiu kavą su „Aeropress“ arba „Chemex“. Turiu ir vieną ypatingą „aparatą“ – antikvarinį rytietiškos kavos ruošimo įrenginį su smėliuku. Taip paruošta kava buvo madinga XX a. pabaigoje Lietuvos kavinėse.
Kviečiu visus susitikti su savo kava Kavos kultūros dienose ir sukurti laimingas istorijas!
Kavos kultūros dienos šiemet vyks vasario 26-28 d. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Degustacijos, latte art, baristų, kavos ragavimo čempionatai, daug kokybiškos kavos ir įspūdžių visiems metams. Susitikime!
