„Mes suvokiame, kad greičiausiai teks su galimybių pasu gyventi dar mažiausiai vasarą ir reikėtų prie to prisitaikyti. Kino rodytojų asociacija palaiko šią strategiją, tačiau mes negalime būti tokie greiti ir priimti visko be išlygų. Reikia darbuotojus aprūpinti papildoma įranga, kad jie galėtų tuos pasus tikrinti. Taip pat pasirūpinti komunikacija“, – kalbėjo G.Plytnikas.
Pasak „Forum Cinemas Lietuva“ direktoriaus, kino teatrai galėtų imti taikyti galimybių pasą maždaug po mėnesio.
-
Kino teatre laikytis metro atstumo būtina, o viešajame transporte – ne: kultūrininkai tai vadina diskriminacija
-
Jau du mėnesius uždaryti verslai ieško naujų nišų ir kantriai laukia paramos – pirmenybę teiktų subsidijoms
-
Atlaisvinto karantino nebesulaukė dalis sporto klubų, o kino teatrai skuba ieškoti premjerų: ar augs kainos?
-
Atnaujinti veiklą skuba ne visi kino teatrai
„Jei leistume dabar tik žmones, turinčius galimybių pasus, tai būtų dar didesnis dūris į ekonominę agoniją. Mūsų auditorija yra trisdešimtmečiai, jaunos šeimos su vaikais, o juos pradės skiepyti geriausiu atveju tik mėnesio gale. Tai reiškia, kad jiems galimybių pasai pradėtų galioti tik birželio viduryje“, – bendrą kino teatrų sprendimą atidėti šios priemonės taikymą paaiškino G.Plytnikas.
Nuo pirmadienio Lietuvoje pradedantis veikti galimybių pasas leis lankytis maitinimo įstaigų viduje, dalyvauti renginiuose, įsikurti daugiau nei vienam žmogui apgyvendinimo paslaugas teikiančiose vietose.
Kino teatrams nusprendus taikyti galimybių pasą, į seansus galėtų būti parduodama daugiau bilietų, leidžiamas didesnis lankytojų tankis.
Norėtų atsisakyti kaukių
Kino teatrų „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas apgailestavo, kad įvedus galimybių pasą, didelių palengvinimų neatsiras – žmonėms ir toliau teks dėvėti kaukes seansų metu.
„Galimybių pasas leistų mums parduoti daugiau bilietų. Bet šiuo metu, dirbdami 30 proc. pajėgumu, neišparduodame visų vietų. Dėl to, kad žiūrovams nėra patrauklu sėdėti salėje su kaukėmis. Jie nori eiti į kiną taip, kaip yra pratę prieš pandemiją – pasiimti užkandžių, gėrimų, būti be kaukių. Mums galimybė parduoti daugiau vietų nieko nesprendžia, tik kainuoja daugiau administracinių resursų“, – svarstė kino teatro atstovas.
Anot R.Bilinsko, taikyti galimybių pase numatomas privilegijas mažiems kino teatrams būtų labai sudėtinga, mat tokiu atveju reikėtų atskirti skiepytų ir neskiepytų žmonių srautus, jiems pardavinėti atskirus bilietus, tikrinti lankytojų dokumentus. Tai pareikalautų daugiau resursų ir įneštų nemažai painiavos.
Vertina skeptiškai
Sostinės „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė sako, kad kol kas skeptiškai vertina galimybių paso taikymą
„Jis nebūtinai atveria daugiau galimybių, kalbant apie žiūrovų skaičių. Didelė dalis neturės skiepų arba dar nebus praėjęs reikiamas terminas po jų.
Ėjimas į kiną – spontaniškas procesas, žmonės nelinkę jo ilgai planuoti. Dabar gi dauguma lankytojų turės pasirūpinti testu.
Mes negirdime, kad tas testavimas bus labai patogus, greitas, kad miesto centre bus daugybė punktų, kur galima būtų tą atlikti ir gauti kortelę.
Tai žmonės bus atskirti nuo galimybės ateiti į kiną, nes juk dėl vieno seanso jie neplanuos savo laiko taip, kad kažkur važiuotų, darytų testą, skaičiuotų, ar jis galios iki seanso. Tai jau yra didelė problema“, – mano „Skalvijos“ direktorė.
Anot V.Levickaitės, kino teatrams taikant galimybių pasą, kol kas galima nauda nenusvertų papildomų rūpesčių.
„Dar viena problema yra, kad kino teatrai turės tikrinti tuos pasus. Žinome, kad dėl technikos kyla daugybė problemų. Ką daryti, jei žmogui, nusipirkusiam bilietą, išsikrautų mobilusis telefonas?
Kaip elgtis su senjorais, kurie turi bilietus, bet neturi išmaniųjų telefonų, o atspausdintą lapą paliko namuose? Jūs įsivaizduojate, kiek yra užprogramuota konfliktų?“ – klausė kino teatro direktorė.
„Mes jau geriau paaukosime šiek tiek procentų salėje vietų, kad tas ėjimas į kiną būtų visiems prieinamas, malonus procesas ir nevirstų tokiu galvos skausmu“, – kalbėjo pašnekovė.
