Ir į karą, ir į barą
„Ar į darbą, ar į karą, tu pasiimk Liaudanską-Svarą. Jam visada viskas gerai. Netgi kuo blogiau, tuo geriau. Su tokiu žmogumi galėčiau eiti ir į karą, ir į barą“, – apie žinomą muzikantą atsiliepė žurnalistas ir televizijos prodiuseris Edmundas Jakilaitis.
Tuo metu istorikas Alfredas Bumblauskas prisipažįsta mintinai mokantis naujausios „G&G Sindikato“ dainos žodžius ir čia pat mėgina juos pacituoti. Akimirkai primiršęs, profesorius greitai iš kišenės išsitraukia savo išmanųjį ir perskaito: „Tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo. Čia toks kalambūras, paradoksas!“
Pasak E.Jakilaičio, dabar tai ne tik populiariausia daina Lietuvoje, bet ir ryškiai matoma menininkų protesto forma prieš tai, kas vyksta šalyje.
Tuo metu pats Svaras naujausioje pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ serijoje prisipažįsta apie save girdėjęs ne vien gerų atsiliepimų. Čia jis netiesiogiai apeliavo į sausio pradžioje muzikos apdovanojimų M.A.M.A. scenoje surengtą skandalingą pasirodymą, kuomet didžiuliuose ekranuose šmėžavo Ramūno Karbauskio karikatūra klouno veidu, o iškart po to pasigirdo paties politiko replikos apie neva skatinamas patyčias.
„Epitetai ir visokiausi dalykai – jie nebeliečia manęs. Nesu tas žmogus, kuris įsižeistų, jeigu jo portretą parodytų su klouno veidu. Aš nepykstu dėl nieko. Tiesa, aš neskaitau komentarų“, – pokalbį su humoristu Justinu Jankevičiumi pradėjo svečias, po kelių valandų pašnekesio gausiai publikai atvirai pripažinęs savo gyvenime esąs „visiškai laisvas ir laimingas žmogus“.
Į smurtą – sumanumu
Pilietiškai, drąsiai ir nevyniojant žodžių į vatą apie daugelį visuomenei opių reiškinių savo kūryboje pasisakantis G.Liaudanskas-Svaras prisiminė kur kas maištingesnius laikus – jo žodžiais tariant, „laukinius 90-tuosius“. Būdamas septyniolikos, jis dainavo pankroko grupėje „Depresija“, nevengdavo įsivelti į anuomet dažnas gatvės muštynes tarp mikrorajonų, gatvių ar kiemų. Prireikus, mokėdavo „pastovėti už save“ demonstruodamas ne vien brutalią jėgą, bet ir sumanumą.
„Kartą buvo toks nuotykis. Tuo metu tai buvo populiaru: stoviu aš stotelėje, prie manęs prieina bičiukas toks man iki pusės, dešimčia metų jaunesnis ir įspiria į koją. Aš pažiūriu į jį, – galvoju, vis tiek įžūlumas turi ribas. Apsidairau aplink ir matau: už parduotuvės dar kokie dvidešimt kur kas „augesnių“ jau laukia. Aš nieko nedarau, o jis vėl įspiria man į koją. Pakalbinu: „Ką čia darai?“ Jis ten ant manęs loja kažką, urzgia.
Ramiai sulaukiu atvažiuojant autobuso, pasiimu jį ir įlipu į autobusą. Durys užsidaro, sakau: „Labas!“ Po to jis ilgai turbūt nebenorėjo tuo užsiimt. Kiekvienas žmogus turi savo kelią į širdį ir protą, tai jam buvo aiškiai ir suprantamai išdėstyta. Visas žavesys buvo matyti beviltiškas akis kitų, bėgančių paskui autobusą“, – laidos vedėją ir žiūrovus kvatoti privertė svečias.
Bijojo kalbėti viešai
Klysta manantieji, kad būsimasis Lietuvos hiphopo pradininkas nuo mažumės pasižymėjo iškalba ir įgimtu noru būti scenoje priešais tūkstantinę publiką. Priešingai, darželyje ir pradinėse klasėse jis pasakoja buvęs gana uždaras, vengdavęs viešumos.
„Nuo pat vaikystės buvau ne ypatingai bendraujantis ir trokštantis bet kokio ryšio su visuomene mažas žmogus. Darželyje tėvai dažniausiai mane rasdavo ten, kur palikdavo – rūbinėje. Todėl ten neilgai užsibuvau. Man nepatikdavo būti tarp daugybės žmonių, bet gyvenimas po to viską kažkaip išsprendžia. Apie savo santykį su viešu kalbėjimu: mokykloje mieliau rinkdavausi dvejetą, nei atsakinėjimą prie lentos, nors ir viską galiu mokėt. Raštu – prašau, bet žodžiu – ne. Todėl mane lengva buvo sutrikdyt, jei reikėdavo pakelt akis į klasiokus, mokytoją, – pasakojo pašnekovas ir pasidalino vienu baisiausių vaikystės prisiminimų.
– Kartą antroje klasėje buvo toks nutikimas: Rugsėjo 1-osios šventė, daug žmonių. Ačiū Dievui, tuo metu Seimo nariai dar nevaikščiojo po mokyklas. Reikėjo sakyti eilėraščius ir auklėtoja, matyt, sugalvojo „perlaužti“ mane sovietiniu metodu, kad atsikratyčiau tos viešo kalbėjimo baimės. Tą ketureilį puikiai moku ir dabar, bet tuo metu didelėmis iš siaubo akimis laukiau savo eilės, o kai atėjo tas momentas, užgniaužė kvapą ir „vsio“ – nepasakiau, „sukakojau“ šventę.“
Vis dėlto ilgainiui muzika padėjo nugalėti save ir išvadavo nuo viešo kalbėjimo kompleksų. Dabar įvairių pilietinių projektų ir visuomeniškų veiklų iniciatorius bei dalyvis neatsieja savo kasdienybės nuo bendravimo su žmonėmis. Jis nuolat susitinka su jaunimu, lankosi netgi įkalinimo įstaigose.
„Tai, kuo mes tapsime ateityje, priklauso tik nuo mūsų pačių. Tą patį sakydavo mokytojai, tėvai, per televiziją, radiją ir visur kitur, bet svarbiausia – pagaliau tai išgirst“, – viena dažniausiai kartojamų motyvacinių minčių pasidalijo jis.
Selo ir Marijono bendramokslis
G.Liaudanskas-Svaras neslepia, kad visa „G&G Sindikato“ kūryba susijusi su asmeninėmis patirtimis ir atlikėjų požiūriu į tai, kas dedasi aplink.
„Repas yra pati geriausia mano saviraiškos forma, kurią aš sugebėjau rasti. Negaliu aš be to. Rasčiau geresnę, nedvejodamas išeičiau, bet greičiausiai nerasiu“, – atvirauja jis.
Kaip atskirti gerą repo „gabalą“ nuo negero? Svaras pataria: jeigu tavo galva linksi, reiškia, jis geras. Čia pat jis prisimena savo pirmąjį koncertą Alytaus „Dainavos“ stadione, už kurį grupė gavo honorarą. Tąkart atlikėjai gerokai nustebo išgirdę publiką drauge repuojant legendinę dainą „Tomas“. Už gautą pirmąjį atlygį muzikantai degalinėje nusipirko po bokalą alaus ir porciją blynų. Savo debiutinį albumą „Tavo sielos vagis“ jie įrašinėjo ir platino patys, nes leidybinės kompanijos iš pradžių nerodė jokio susidomėjimo „G&G Sindikatu“.
Beje, mažai kam žinomas faktas, kad kurį laiką Svaras mokėsi vienoje mokykloje su Marijonu Mikutavičium ir Egidijum Dragūnu-Selu.
„O jis tikrai mokėsi mokykloj“, – apie dažnai savo parodijuojamą personažą juokais pasiteiravo J.Jankevičius.
„Aš gi sakau: kurį laiko tarpą“, – supratęs klausimo potekstę, pridūrė Svaras.
Daugiau išskirtinių pokalbio momentų rasite žiūrėdami visą laidos įrašą „Youtube“ kanale „Kitokie pasikalbėjimai“. Renginio organizatoriai jau dabar pateikia tolesnį pokalbių šou svečių sąrašą: kovo 16 dieną Kauno „Gargare“ svečiuosis Agnė Jagelavičiūtė, kovo 23 d. ten pat viešės aktorė Inga Jankauskaitė, o kovo 31 d. Vilniuje, „Lofte“ – humoristas Haroldas Mackevičius.