„Kizombos pavadinimas į Lietuvą atkeliavo visai neseniai – prieš kokius penkerius-šešerius metus. Kadangi tai toks pat socialinis šokis kaip salsa ir bachata, kizombą pirmą kartą išgirdome būtent šokių aikštelėje, žinoma, ne Lietuvoje, o užsienyje“, – apie pirmąjį sąlytį su kizomba pasakoja kizombiai, šokių mokyklos „Maluka“ mokytojai Andrius Grigolevičius ir Vaida Vaitkunskaitė.
Taigi kizomba buvo viena iš geriausių „lauktuvių“, kurią pavyko parsigabenti iš kelionių ir šokių festivalių.
Susižavėjus kizombos muzika ir šokiu, per socialinius vakarėlius kizomba pradėta groti ir Lietuvoje, o atsiradus norui šį šokį išmokti, prasidėjo ir reguliarios pamokos. Tokiu būdu kizomba pradėjo belstis į Lietuvos žmonių širdis, – pasakoja Andrius ir Vaida.
„Susižavėjus kizombos muzika ir šokiu, per socialinius vakarėlius kizomba pradėta groti ir Lietuvoje, o atsiradus norui šį šokį išmokti, prasidėjo ir reguliarios pamokos. Tokiu būdu kizomba pradėjo belstis į Lietuvos žmonių širdis“, – pasakoja Andrius ir Vaida.
Nedidelė, bet aktyvi bendruomenė
Nors kizombos šokio ir muzikos šaknys slypi Afrikoje, o tiksliau Angoloje, šis šokis jau spėjo stipriai išpopuliarėti visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Vis dėlto kizombos bendruomenė Lietuvoje kol kas palyginti nedidelė: „Ji ne didesnė nei salsos, tačiau šis socialinis šokis Lietuvoje populiarėja labiau nei bet kuris kitas“. Kizombą ryžtasi išbandyti įvairaus amžiaus žmonės – šokis tinka tiek jauniems, tiek senjorams.
„Amžiaus limitų nėra. Šokio ir muzikos malonumą gali pajusti visi. Nauji kizombos žmonės labai greitai susiranda draugų, kadangi bendruomenė yra aktyvi, vyksta daug „social“ vakarėlių, kurių metu žmonės susipažįsta, bendrauja ir šoka (be alkoholio!)“, – sako kizombos „meną“ ant parketo demonstruojantys mokytojai.
Didžioji dalis bendruomenės – žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 18-os iki 35-40 metų. Vakarėlių liūtams šio šokio pasirinkimas laisvalaikiu tikra dovana – vakarėliai vyksta beveik kiekvieną savaitę, o juose laukia puiki proga nugludinti pamokose išmoktas figūras ir žingsnelius. „Beje, dabar vis daugėja specializuotų vakarėlių tik kizombos kultūrai“, – atkreipia dėmesį Andrius ir Vaida.
Kizombos benduromenės narius gerokai įsuka socialiniai vakarai – šokėjai ir bandantys jais tapti tiesiog skaičiuoja likusias valandas iki jų. Kadangi kizombos kultūroje šokis, bendravimas, muzika yra glaudžiai susiję, per tokius vakarus žmonės mezga pažintis, bendrauja skambant kizombos muzikai ir, be abejo, šoka.
„Social“ vakarai – tai tiesiog šokėjų susibūrimas ir puikus laiko leidimas. Reikėtų pabrėžti, kad tokie vakarai vyksta be alkoholio. Rengiami jie ten, kur yra vietos šokiams. Mes organizuojame „social“ vakarėlių seriją, kuri vyksta kas mėnesį. Į tokius vakarėlius susirenka apie 100 žmonių, o kartais ir daugiau!“, – džiaugiasi gausėjančių kizombių gretomis šokio mokytojai. O vakarėlio eigos neberiboja jokios taisyklės: skamba muzika, žmonės bendrauja, linksminasi, šoka – tai pozityvios ir geros energijos laikas.
Tai – ne intymus šokis
„Kizomba yra artimas šokis, tai tiesa, tačiau jis nėra intymus, kaip gali pasirodyti žmogui, kuris nėra jo šokęs. Didesnė dalis žmonių, kurie ateina mokytis šio šokio, ateina be partnerio. Vis dėlto tai tikrai nėra problema. Žmonės, kuriuos patraukia ir sužavi kizomba, yra atviresni ir lengviau priima kitus žmones, todėl artumo problema (jei tokia kartais būna) dingsta jau po kelių pirmųjų pamokų“, – pasakoja Andrius ir Vaida.
Šokantys kizombą žmonės dažniausiai nėra „šalti“: „Labai dažnai matome, kad kizomba kaip tik duoda daug naudos žmonėms, kurie būdavo „šalti“, o pradėję šokti tampa šiltesni, pasikeičia, jiems patiems netgi bendravimas su kitais žmonėmis tampa lengvesnis, vien dėlto, kad kizomba padeda panaikinti savo „šaltumą“ ar įsitikinimus apie kitus žmones, save“.
Pamokose nuolat keičiamės partneriais tam, kad išmoktume šokti su skirtingais partneriais: vyrai – vesti, moterys – klausyti ir neprisirišti prie vieno, – apie kizombos subtilybes kalba Andrius ir Vaida.
Apskritai klaidinga galvoti, kad tokius šokius turite pradėti lankyti tik už parankės atsivedę partnerį ar partnerę. Neturintiems žmogaus, su kuriuo galėtų šokti, jaudintis tikrai neverta.
„Į pamokas galima ateiti ir be poros. Kizomba yra šokis, kuriam nereikia turėti pastovaus partnerio ar partnerės, tai – šokis, kurį reikia mokėti šokti su skirtingais žmonėmis. Pamokose nuolat keičiamės partneriais tam, kad išmoktume šokti su skirtingais partneriais: vyrai – vesti, moterys – klausyti ir neprisirišti prie vieno“, – apie kizombos subtilybes kalba Andrius ir Vaida. Vakarėlių metu vyrai kviečia moteris šokio, todėl nereikia sukti galvos dėl to, kad nebus su kuo šokti – svarbu norėti išmokti.
Net niekada nešokę ir besijaučiantys visiški medinukai šokių aikštelėje gali pabandyti kizombą. „Nereikia jokio specialaus fizinio pasirengimo ar žinių. Muzikos ritmas yra aiškus, todėl lengva perprasti. Pagrindinis dalykas – tai noras mokytis šio šokio ir muzikos mėgimas“, – sako Andrius ir Vaida.
Kizombos pagrindų galima pramokti per pusmetį ir jau gana laisvai atsipalaidavus mėgautis šiuo šokiu, nemąstant, kur reikia pastatyti koją.
„Šokant vis daugiau atsipalaidavus ateina vis daugiau malonumo, todėl daugelis, pradėję mokytis kizombos, su ja nesiskiria ilgam“, – sako mokytojai, patys šio šokio meno besimokantys iš kizombos meistro Petchu.
Šiek tiek istorijos
Kizomba kilusi iš Afrikos, epicentras – Angola ir Žaliojo Kyšulio salos. Kizombos pavadinimas kimbundu dialekte reiškia vakarėlį. Ir tai nėra vien šokis ir muzikos pavadinimas – tai kultūros dalis. Kizomba dar ganėtinai jaunas šokis, atsiradęs 1983-84 m. Pats šokis niekada nebuvo susistemintas tol, kol neatsirado poreikis jo mokytis.
„Angoliečiams tai buvo vakarėlio dalis, kaip savaime suprantamas dalykas. Vakarėlis negalėjo apsieiti be gero maisto, geros muzikos ir šokio pagal unikalią muziką. Pagrindinė šokio paskirtis buvo gerai praleisti laiką ne tik su sau patraukliu žmogumi, kaip dabar dažniausiai manoma, bet apskritai su bet kuo – mama, tėvu, senele, seneliu, dukra ar sūnumi“, – aiškina Andrius ir Vaida.
Anot jų, galima pastebėti, kokį stiprų ryšį sukuria tėvai ir vaikai, kurie nesigėdija praleisti laiką kartu ne tik susėdę prie stalo pavalgyti, bendraudami, bet ir šokdami.
Kizomba šokama pagal per laiką atsiradusią unikalią muziką: tai yra sembos (anksčiau atsiradusio šokio ir muzikos) muzikos ir iš prancūzų Karibų salų atvykusios grupės „Kassav“ (Compa Zouk muzikos stilius) muzikos junginys.
Kizombos ritmas iš pradžių buvo pakankamai greitas. Galima buvo išgirsti aiškų bosinės gitaros ritmą, sintezatoriaus, būgnų, kurie vadinosi ngoma, bei muzikos instrumentą pavadinimu dikanza (prailginto medžio arba bambuko gabalas, išskaptuotas išilgais dantukais), kuris per dantis braukiant lazdele sukurdavo čiažantį garsą. Kizombai įkėlus koją į Europą, pradėta kurti šiuolaikiškesnė muzika, naudojant vien tik elektroniką ir pagrindinį zouk ritmą: „Tokia muzika greit pavadinta „Ghetto Zouk“, nes joje buvo galima girdėti daug R&B ir hiphopo muzikos variacijų“.
***
Šokis kaip sielos išraiška
Kitos šokių mokyklos „Souls“ mokyklos mokytojai Giedrė ir Šarūnas Kondratai sako, kad jų šokio mokykloje viskas prasideda nuo meilės: „Nuo čia ir pradėkime. Visi norime mylėti ir būti mylimi. Visi jaučiam, kada šis jausmas yra, o kada tiesiog norisi, kad jis būtų. Tikrumo nesuvaidinsi. Koks geras aktorius bebūtum“.
Taip esą yra ir šokyje – anksčiau ar vėliau ir sau, ir partneriui atsiskleis priežastis, kodėl šokate: jaučiatės vienišas, nereikalingas, apleistas, nepasitikintis savimi, ieškote meilės, artumo, intrigos, nuotykio, norite pasidalinti, atsiverti, atrasti ir padėti atrasti kitam.
„Viskas šioje Žemėje turi dvi puses. Šokyje galima išgyventi širdies ryšį, susijungimą, dalijimąsi gerumu, jaukumu ir buvimo „čia ir dabar“ akimirką arba... siekti atrodyti gražiai, seksualiais. „Souls“ studijoje padedame pajausti savo vidinį grožį ir vėl būti gerais, empatiškais, jaučiančiais ir girdinčiais save bei artimą žmogų, muziką, girdinčiais visatą“, – apie šokio mokyklos niuansus kalba Giedrė ir Šarūnas Kondratai. Jiedu moko nukreipti savo žvilgsnį į vidų, esą būtent tada dingsta baimės, pasitikėjimo, suvokimo stoka ir prasideda kūryba.
„Souls“ studijoje padedame pajausti savo vidinį grožį ir vėl būti gerais, empatiškais, jaučiančiais ir girdinčiais save bei artimą žmogų, muziką, girdinčiais visatą, – apie šokio mokyklos niuansus kalba Giedrė ir Šarūnas Kondratai.
Jiems patiems šokis – tai meditacija, buvimas dabarties akimirkoje, kelias į savęs pažinimą, terapija, galimybė save harmonizuoti: „Todėl vis labiau gilinamės į šokį kaip į sielos išraišką, pradedame žmones mokyti kalbėti, išreikšti savo jausmus, atskleisti savo tikrąjį „aš“ per iš vidaus ateinantį judesį, pauzę, per kontaktą, kurie nėra iš anksto sukurti, o gimstantys tą akimirką. Taip po truputį gimsta sielos šokis“.
„Souls“ šokių studija orientuota ne tik į šokį, bet ir savęs pažinimą, saviugdą. „Kartą per mėnesį Vilniuje organizuojame baltus vakarus, kurie gimė iš nori pasidalinti tuo, ką turi geriausia, gražiausia, šviesiausia...“ – pabaigia Giedrė ir Šarūnas.
