„Vynuogės labai prisirpusios, gerokai labiau nei pernai. Nebuvo jokių ligų. Manau, kad 2013 m. tikrai įeis į istoriją”, – teigė vieno vynuogyno savininkas Tomas Christensenas.
Matydami tokius klimato pokyčius, danai jau pasodino šalyje daugiau kaip 50 didelių vynuogynų. Jie nuolat duoda derlių ir jų savininkai bando užsiimti komercine vyndaryste. Tiesa, ne visi jie pelningi, nes tai priklauso nuo gamybos masto ir, aišku, nuo palankių ar nepalankių orų.
„Komercinė vynų gamyba tam tinkamiausiose Danijos vietose darosi įdomi. Tai reiškia, kad atsiranda vynuogių augintojų, kurie iš to gali išsilaikyti ir taip pat eksportuoti”, – sakė profesorius Jorgenas E. Olsenas.
T.Christensenas ir jo darbininkai skuba sutvarkyti itin gausų šių metų derlių. Nuskintos vynuogės pirma keliauja į mašiną, kuri atskiria kotelius, tada iš vynuogių išspaudžiamos sultys.
Pernai T. Chirstenseno vynuogyne buvo pagaminta 5 tūkstančiai butelių daniško vyno, šiais metais jis tikisi išpilstyti ne mažiau kaip 15 tūkstančių. Nors tai dar ne prancūziški mastai, bet gana rimtas rezultatas siekiant įsitvirtinti vietos ir Europos vynų rinkoje. Jei klimatas ir toliau panašiai keisis, vynuogynai sužaliuos ir Lenkijos šiaurėje, ir kaimyninėje Baltarusijoje, o tada ir Lietuvoje.
