Tokie rezultatai paaiškėjo reprezentatyviame tyrime, kurį draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ užsakymu atliko „TNS-Gallup“. Šis tyrimas atskleidė Lietuvos vairuotojų didžiausio nerimo priežastis dėl žalų, patirtų jų automobiliams nesusidūrus su kita transporto priemone, o kitų atsitikimų atvejais.
„Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas dengia tą žalą, kurią draudėjas padaro kitam avarijoje dalyvavusiam eismo dalyviui ir jo automobiliui, tačiau vairuotojai puikiai supranta, kad kelyje ir šalia jo egzistuoja galybė kitų rizikų, kurios gresia tiek vairuotojui, tiek ir automobiliui,“ – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas.
Į rizikų, nuo kurių būtų linkę draustis automobilių savininkai Lietuvoje, penketuką įeina ir įsilaužimas į automobilį (61 proc.), ir savaiminis užsidegimas važiuojant (59 proc.).
Pasak, R.Morkvėno, vairuotojų baimės yra visiškai pagrįstos. Daugiau kaip pusę KASKO draudimo išmokų sudaro nedidelės, iki 1000 litų išmokos už smulkius nubrozdinimus, nedideles avarijas, kurios įvyksta didmiesčių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse šalia prekybos ar verslo centrų.
„Jau kelintus metus stebime tą patį reiškinį – rugsėjį į didžiuosius miestus po atostogų grįžta vairuotojai, atvažiuoja studentai, ir padidėja automobilių koncentracija. Todėl išauga apibrozdinimų, sutrenkimų ir smulkių įvykių automobilio statymo metu skaičius,“ – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Ričardas Morkvėnas.
„Rizikų vairuotojams ir jų automobiliams didėjimui įtakos turi ir metų sezoniškumas. Rudenį ir žiemą daugėja eismo įvykių dėl nepalankių klimato sąlygų, ilgėjant tamsiajam paros laikui padaugėja automobilių plėšimo bei vagysčių atvejų, taip pat suaktyvėja laukiniai gyvūnai“, – teigė R. Morkvėnas. Anot jo, į bendrovę „PZU Lietuva“ rudenį kas savaitę kreipiasi 1-2 klientai, nukentėję nuo susidūrimo su stambesniais laukiniais gyvūnais.