Europos Sąjungoje kas ketvirtas įkurtas verslas – socialinis verslas. Tačiau Lietuvoje socialinės iniciatyvos dažniau tampa vienkartinėmis akcijomis, o ne komerciškai pelningais socialiniais verslais. VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ direktorės bei socialinio verslo startuolių „ChangeMakers‘ON“ iniciatorės Simonos Šimulytės teigimu, socialinio verslo sėkmė ar nesėkmė slypi jo verslo modelyje.
Gero norintys patys pradeda alkti
„Yra tik vienas labai ryškus esminis skirtumas. Socialinis verslininkas dega nepamatuojamu troškimu „pakeisti“. Pirmasis jo troškimas yra ne „susikursiu sau pagrindą po kojomis“, bet „mes galime tai turėti“. Jis degančiomis akimis ir labai stipriu tikėjimu nori įgyvendinti pokytį, buria aplink save bendruomenes ir palaikymo grupes. Labai gražus terminas, išgryninantis socialinio verslo prasmę, yra C4C ( angl. Community for community, liet. Bendruomenė bendruomenei – aut. past.) bei B4C (angl. Business for community, liet. Verslas bendruomenei – aut. past.)“, – pasakoja S.Šimulytė.
„Aplink save matome labai daug gražių socialinių iniciatyvų pavyzdžių, kurios gaila, bet didžioji dauguma taip ir lieka iniciatyvomis, neturinčiomis tęstinumo. Ir tikrai ne todėl, kad visuomenė nepalaiko. Tačiau todėl, kad spręsdama kito alkstančio problemas pastebi, kad pats pradedi alkti“, – pasakoja S.Šimulytė.
Siekiant Lietuvoje populiarinti socialinį verslą ir padėti jau egzistuojančioms socialinėms iniciatyvoms įsitvirtinti rinkoje, VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“, KTU ir „Versli Lietuva“ vasario 24–26 dienomis Kaune organizuoja patį pirmąjį Lietuvoje tarptautinį socialinio verslo ir inovacijų startuolių savaitgalinį renginį „ChangeMakers'ON“, kartu su kitais socialiniais partneriais, palaikančiais šią idėją.
„ChangeMakers'ON“ – tai vieta, kurioje praktikuojantys verslininkai dovanoja savo laiką, žinias, įžvalgas tam, kad padėtų socialinėms inovacijoms bei socialinės iniciatyvoms virsti tvariais socialiniais verslais“, – atskleidė S.Šimulytė.
Iniciatorės teigimu, „ChangeMakers'ON“ metu net ir jau kelis metus veikiantys socialiniai verslai ras, ko pasimokyti iš ekspertų ir kaip savo socialines iniciatyvas paversti sėkmingais verslais, kurie keičia pasaulį.
Socialinis verslas – baubas?
Deja, Lietuvoje populiarinant socialinio verslo koncepciją yra susiduriama su ne viena problema. Ne visi socialiniai verslai save išdrįsta taip pozicionuoti ir pripažinti, jog turi aiškią socialinę misiją. Anot „Versli Lietuva“ projektų vadovės ir „ChangeMakers'ON“ ekspertės Neringos Stroputės, juos stabdo paini socialinio verslo koncepcija ir neigiamas visuomenės požiūris.
„Lietuvoje yra ne vienas tradicinis verslas, kuris turi ryškų socialinį aspektą, bet dar nėra patys sąmoningi socialiniai verslai. Tokiu socialinio verslo pavyzdžiu galėtų būti „Brožių virtuvė“ (Pajūrio bendruomenės narė – aut. past.), jie teikia maitinimo paslaugas, yra įsikurę socialiniame būste, įdarbina socialinės atskirties žmones ir turi tikrai teigiamą poveikį vietos bendruomenei. Jų veikla yra absoliučiai komercinė ir turi akivaizdžiai ryškų socialinį poveikį. Tačiau patys savęs rinkoje nepozicionuoja kaip socialinis verslas.“
Kitu panašiu pavyzdžiu pašnekovė įvardijo ir populiarų lietuviškų drabužių ženklą „Atsikeli ir varai“.
„Jų veikla yra grįsta daugiau nei socialiai atsakingo verslo principais: jie ypač rūpinasi, kad jų visa produkcija būtų draugiška aplinkai. Tačiau jie vėlgi savęs nepozicionuoja kaip socialus verslas. Yra ir tokių verslų, kurie nenori komunikuoti savo socialinės atsakomybės dėl nepalankios padėties Lietuvoje. Pavyzdžiui, salotų baras „Mano Guru“. Jie nedrąsiai kalba, kad vykdo didelį poveikį turinčius projektus įdarbinant socialinėje atskirtyje gyvenančius žmones, jiems siūlo mokymus ir integruoja į visuomenę.“
S.Šimulytė pabrėžia, kad „ChangeMakers'ON“ yra būdas populiarinti socialinį verslą ir ištraukti jį iš stereotipinių rėmų. „Iš tiesų yra verslų, kur net nerastum informacijos, kad tai – socialinis verslas. Jie prasidėjo su labai ryškia socialine misija ir aiškia vizija, kaip generuos pajamas. Jiems niekada nereikėjo laukti paramos ar pašalpos. Lietuvoje nėra to aiškaus supratimo, kad socialinis verslas nėra socialinė įmonė. Kol to nesuprasime, bus labai sunku atsikratyti stereotipų.“
Neišnaudotos įvaizdžio bei žinių galimybės
„Versli Lietuva“ atstovės teigimu, socialiniai verslai visiškai neišnaudoja savo turimų galimybių. „Nežinodami ar vengdami socialinio verslo statuso, verslai su ryškia socialine misija praranda puikią progą sustiprinti savo socialinę misiją ir tai naudoti kaip „brand'ą“, unikalų pardaviminį aspektą.“
„Net ir jau kelis metus veikiantys socialiniai verslai turėtų susidomėti „ChangeMakers'ON“ siūlomomis galimybėmis. Nesvarbu, ar tai bendruomenių verslai ir jauni entuziastingi socialinio verslo atstovai – jiems verta dalyvauti vien dėl to, kad atskiros auditorijos suprastų savo bendrumą ir atrastų savo sąsajas su socialinio verslo sąvoka ir naudotų tai kaip naudingą prekės ženklą pozicionuodami save komercinėje rinkoje. Nesvarbu, ar jie būtų maži, ar dideli rinkos dalyviai. Čia jie atras įrankius, kaip sustiprinti savo komunikaciją, pagilinti verslo įgūdžius ar išmokti pamatuoti savo socialinį poveikį“, – sako N.Stroputė.
Jei turi idėjų, kaip pagerinti ar net išgelbėti pasaulį ar sustiprinti jau vystomą iniciatyvą – registruokis „ChangeMakers'ON“!
Nuoroda į registracijos formą – ČIA.
Susidomėjai ir nori sužinoti dar daugiau? Nori susipažinti su ekspertais ar sužinoti darbotvarkę? Apsilankyk ČIA.
