Vyrų ir moterų skirtumai – įgimti
Žmogaus prigimtis universali – mūsų mintys, jausmai ir elgesys yra tipiški skirtingų lyčių ir tautų atstovams, tvirtina A.Milleris, miręs dar prieš pasirodant knygai, ir S.Kanazawa.
Tačiau tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, o tai būna nulemta prieš gimstant. Kembridžo universiteto psichologas Simonas Baronas-Cohenas sykį vienos dienos kūdikiams rodė moters veido ir mašinėlės atvaizdus. Berniukams labiau patiko žiūrėti į mašinėlę, o mergaitės ilgiau žiūrėdavo į žmogaus veidą, nes moterys yra socialesnės, linkusios į ryšius su kitais žmonėmis.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Su lėlėmis galima ne tik žaisti, bet ir jomis puošti interjerą. |
Kito eksperimento metu 88 markatos gavo du vyriškais laikomus žaislus (kamuolį ir policijos mašiną), du moteriškus (minkštą lėlę ir virtuvinį puodą) bei du neutralius (iliustruotą knygelę ir šunį). Patinėliai labiau domėjosi vyriškais, patelės – moteriškais žaislais, o neutralieji vienodai domino abiejų lyčių beždžiones.
Anot mokslininkų, jei lyčių skirtumus lemtų socialinis ir kultūrinis poveikis, įvairių bendruomenių atstovų jie turėtų būti kitokie. Priešingai – kiekvienos žmonių bendruomenės ir daugelio gyvūnų rūšių vyriškos giminės atstovai yra agresyvesni, linkę varžytis, o moteriškoji giminė yra globėjiška. Vyrai ir moterys skirtingi ne todėl, kad jų socializacija buvo kitokia, – jų socializacija skirtinga dėl to, kad jie gimė skirtingi.
7-ajame dešimtmetyje daugiau nei 10 tūkst. žmonių iš 37 pasaulio šalių buvo klausiama, kokį įsivaizduoja idealų partnerį. Pasirodė, kad, nepaisant kultūros, kalbos, religijos, rasės ir geografinės padėties, keliami reikalavimai sutapo. Evoliucijos psichologija tvirtina, kad partnerio pasirinkimą lemia ne norai, o genai, kurių tikslas – pasklisti kuo plačiau.
 |
| „Kodėl gražiems gimsta mergaitės“ |
Autoriai neigia įsitikinimą, kad žiniasklaida sukuria grožio idealą, todėl moterys stengiasi būti panašios į supermodelius, artistes ar popdievaites, nes toks įvaizdis jas tiesiog užburia. „Sakyti, kad mergaitės ar moterys nori būti panašios į įspūdingas blondines dėl reklaminių klipų bei žurnalų viršelių keliamo susidomėjimo, lygiai tas pats, kaip teigti, kad žmonės išalksta dėl žiniasklaidos brukamos maisto reklamos. Tarsi jie nebejustų alkio, jei žiniasklaida liautųsi reklamavusi maistą!“
Knygoje, kurią lietuviškai išleido „Tyto alba“, primenama, kad moterys plaukus šviesindavo daugiau kaip prieš pusę tūkstanmečio, o gal net ir prieš porą, kai nebuvo nei žurnalų, nei TV. O iranietės, priverstos dengti kūną, kūno grožiu rūpinasi labiau už amerikietes.
Dėl amžiaus vidurio krizės kaltos moterys?
Kodėl vis dėlto moterys nori būti blondinės? Evoliucijos psichologija tvirtina: būtent tokios jos patinka vyrams. O patinka, nes taip atrodančios moterys yra vidutiniškai reproduktyvesnės ir vaisingesnės.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Parado akimirka |
Įvairiose kultūrose moters grožio samprata sutampa pagal daugelį požymių: jaunystę, ilgus ir šviesius plaukus, liekną liemenį, didelę krūtinę, kas reiškia vaisingumą.
Buvo pastebėta, kad JAV dėstytojai skiriasi dažniau, nei jų bendraamžiai vyrai, bet rečiau tuokiasi antrą kartą – veikiausiai dėl nuolat supančių studenčių. Vyrų amžiaus vidurio krizė yra mitas, tvirtina sociologai, – tai priklauso nuo žmonos amžiaus. Menopauzė, o ne noras susigrąžinti jaunystę esą verčia vyrus dairytis jaunesnių partnerių. Jei 50-mečio žmona – gerokai jaunesnė, jokios krizės nebus.
Didelės stangrios krūtys rodo, kad moteris yra jauna, sveika ir vaisinga. Dėl tos pačios priežasties vyrus vilioja ilgaplaukės (moters sveikata svarbi vaiko gerovei, o gražūs ilgi plaukai rodo, kad ji yra sveika) ir šviesiaplaukės (šviesus gymis yra vaisingumo požymis, mat šviesūs plaukai senstant tamsėja, kaip ir oda moteriai laukiantis ar vartojant kontraceptines tabletes). Tai, kad šviesiaplaukiai dominuoja Šiaurės Europoje, nėra atsitiktinumas – Afrikoje dėl šilto klimato žmonės menkai dengdavo kūnus, taigi vyrams buvo kur kas lengviau įvertinti moters amžių.
Sakoma, kad grožis – skonio reikalas, nulemtas patirties ir kultūros įtakos. Iš tiesų grožio standartas yra universalus – jį vienodai vertina kinai, indai, anglai, Venesuelos senbuviai. Tai įgimta – kūdikiai ilgiau žvelgia į dailų veidą, vaikai ilgiau žaidžia su gražiomis lėlėmis ar žmonėmis, net jei jų veidus tik dengia kaukė.
Turintieji sūnų skiriasi rečiau
Genetika, anot knygos autorių, lemia ir tai, kad dauguma prostitucijos verslo klientų yra vyrai. Nuo partnerių skaičiaus priklauso vyro reprodukcijos sėkmė. Mat tikimybė moteriai pastoti vienos sueities metu siekia tik 0,03 ir ji nepajėgi pagimdyti tiek vaikų, kiek gali pradėti vyras.
 |
| Fotolia nuotr./Jis ir Ji |
Nors seksualinėmis fantazijomis moterys neatsilieka nuo vyrų, sueities su netikusiu partneriu kaina dėl riboto palikuonių skaičiaus joms yra gerokai didesnė. Todėl moterys vengia seksualinių santykių su menkai pažįstamais vyrais ar būna atsargesnės. Tyrimai rodo, kad moteris apie seksą iš tiesų pradeda galvoti tik po šešių bendravimo mėnesių, o vyrui užtenka savaitės.
Mokslininkų teigimu, žmonės yra poliginiški (kai vyrai turi keletą žmonų – tokios yra 84 proc. tradicinių bendruomenių), o ne monogamiški, ir santuokinė ištikimybė nesanti natūrali žmogui pagal prigimtį. Rūšies poliginiškumą atspindi skirtingų lyčių ūgių skirtumai – kuo ji poliginiškesnė, tuo skirtumas didesnis. Monogamiški gibonai yra beveik vienodo ūgio ir svorio, o poliginiškų gorilų patinai yra 1,3 karto aukštesni ir dukart sunkesni už pateles. Žmonės artimesni gibonams (vyrai yra vidutiniškai 1,1 karto aukštesni ir 1,2 karto sunkesni už moteris). Evoliucijoje arba vyrai ūgtelėjo (teko prisitaikyti – aukšti ir stambūs vyrai gali nugalėti konkurentus, moterys juos renkasi, nes galės apginti jas ir palikuonis), arba moterys tapo žemesnės (poliginiškose bendruomenėse mergaitės subręsta anksčiau, kad turėtų daugiau galimybių tapti vyresnių vyrų žmonomis).
Kodėl tuomet dauguma gyvena monogamiškai? Tai yra moterų noras, nulemtas vyrų turtinės padėties. Vakarų bendruomenės yra monogamiškos, mat vyrai jose siekia būti panašiai materialiai apsirūpinę, o moterys linksta turėti vieną vargingesnį, bet visą vyrą, nei dalytis truputį turtingesniu su kitomis. Kai turtinė nelygybė didelė (mažiau išsivysčiusiuose kraštuose), moterys linkusios verčiau dalytis turtingų vyrų mažuma.
Sociologai ir demografai pastebėjo, kad sūnūs mažina skyrybų tikimybę. Tėvai stengiasi, kad sūnums tektų kuo daugiau jų sveikatos ir galios, taigi labiau jais rūpinasi. Mergaičių privalumas – jaunystė ir grožis, kurio tėvai nebegali pakeisti.
Turtingiems gimsta berniukai, gražiems – mergaitės
Vyrai palikuonių gali siekti ieškodami partnerės ilgam („tėvo“ tipas) arba turėti daug, bet trumpalaikių partnerių, vengdami atsakomybės („blogiečio“ tipas), bet tik moteris sprendžia, su kuo suartėti. Iš trumpalaikių santykių su gražuoliais net ištekėjusios moterys turi naudos, jei tik teisėti vyrai nesužino auginantys ne savo vaiką, kuris gauna kokybiškų genų, bet auga apgauto vyro globojami. Gražieji esą mažiau rūpinasi santykių kokybe, todėl jie yra geresni meilužiai, o ne šeimos vyrai.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Kūdikis |
Kaip rašoma knygoje, vaiko lytį tik iš dalies lemia atsitiktinumas. 1973 m. evoliucijos biologas Robertas Triversas ir matematikas Danas Willardas suformulavo hipotezę: turtingesniems tėvams gimsta daugiau berniukų, o vargingiesiems – mergaičių. Pasiturinčiose šeimose augę berniukai galėjo turėti ne vieną žmoną ar draugę ir daugiau vaikų. Prasčiau gyvenančiųjų sūnūs gali būti išstumti iš reprodukcijos proceso, nes moterys jų nesirinks.
Vėliau ši teorija buvo išplėtota – jei šeima turi bruožą, naudingesnį berniukams, joje gims daugiau berniukų. Tėvai, turintys dominuojančias „vyriškas“ smegenis – inžinieriai, matematikai, mokslininkai, – veikiausiai susilauks sūnų, o socialiniai darbuotojai, mokytojai – dukterų. 100 gimusių mergaičių vidutiniškai tenka 105 berniukai. Protinį darbą dirbančių žmonių šeimose šis skirtumas didesnis – atitinkamai 100 ir 140, o slaugos ir socialinių darbuotojų santykis atvirkščias.
Aukšti ir stambūs tėvai turi daugiau sūnų, o patraukliems žmonėms dažniau gimsta mergaitės. Gražių moterų yra daugiau nei gražių vyrų, todėl laikui bėgant dailioji lytis turėtų vis gražėti.
Moterys nerizikuoja dėl vaikų
Kodėl moterys mažiau linkusios į riziką? Motinoms svarbiau už tėvus gyventi ilgai, kad galėtų rūpintis palikuonimis. Kartais jos būna priverstos konkuruoti dėl išteklių ar partnerių, bet ir tada paklūsta dėsniui išlikti: jų taktika nebūna rizikinga (gali vogti, bet ne plėšikauti) arba kova būna netiesioginė (skleižiant gandus už konkurentės nugaros, bet nesiimant tiesioginio smurto). Moterys vagia tai, ko reikia joms pačioms ir vaikams, vyrų tikslas būna svetimi ištekliai ir savas statusas.
 |
| 123rf nuotr./Religija |
Su rizika susijusi net religija. Kone visose religijose ir bendruomenėse moterys yra religingesnės. XVII a. prancūzų filosofas Blaise'as Pascalis tvirtino, esą abejonė dėl Dievo egzistavimo nepaneigia tikėjimo racionalumo. Jei žmogus netiki Dievu, nors iš tiesų šis yra, gali visą amžinybę degti pragare. O tikėjimas, net jei Dievas neegzistuoja, tekainuoja apgeigoms sugaištą laiką, taigi grėsmė ir rizika mažesnė.
Moterys dažnai atstumia vyrus, pripažįsta autoriai. Todėl jie vyksta užkariauti svetimų žemių, pradeda karus, kuria simfonijas, rašo knygas, daro mokslinius atradimus, groja roką, kuria naujas kompiuterių programas, kad tik padarytų įspūdį moterims. Jei seksualinės partnerystės pasirinkimo teisė priklausytų vyrams, esą nebūtų civilizacijos, meno, literatūros, „Beatles“ ir „Microsoft“. Humoristas Billas Maheris yra pajuokavęs: „Kad vyras bare galėtų išsirinkti kurią nori moterį, turi būti pasaulio valdovas. Kad tą patį galėtų padaryti moteris, jai užtenka susišukuoti.“
