Kodėl Užgavėnės aktualios ir šiandien?

Užgavėnės – kalendorinė šventė, savo ištakomis siekianti akmens amžiaus laikus, bet sėkmingai įleidusi šaknis šiuolaikinėje miesto kultūroje. Tai linksmiausia metų šventė, per kurią pašiepiamos negerovės, budinama žemė, lankomi kaimynai ir iki soties prisikertama blynų bei riebių mėsiškų patiekalų prieš ateinančią Gavėnią.
Šventės akimirka
Šventės akimirka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 2 Kaukė Užgavėnės

Krikščioniškoje kultūroje nuo trečiadienio prasideda ir pasninko laikas. Todėl žmonės stengdavosi iki soties prisikirsti riebaus maisto. Ne tik blynai, bet ir kiaulės galva, šiupinys iš kruopų ir žirnių, šaltiena, spurgos, kiaušinienė yra tradiciniai šios šventės patiekalai.

Kai kurie šios šventės papročiai nesikeičia jau tūkstančius metų, kiti buvo pamiršti, pritaikyti prie laikmečio aktualijų. Atsirado ir naujų.

Seniausias Užgavėnių paprotys – persirengti ir eiti lankyti kaimynų puikiai iliustruoja kaip tradicija prisitaiko prie laikmečio ir taip išlieka gyva. Pačios pirmosios persirengėlių kaukės yra protėvių įvaizdžiai, mitologinės būtybės – giltinė, velniai, raganos; ir gyvulinės – toteminiai žvėrys.

Kaukės buvo skirtos ne pasityčioti, bet pabrėžti, kad jie iš kito, nesuprantamo pasaulio – kaip senosios kaukės iš metafizinio.

Atėjūnų iš mirusių bei dvasių pasaulio personažus vėliau papildė „svetimųjų“, kurių gyvenimo būdas, išvaizda ir apranga vietos gyventojams buvo ne itin suprantama.

Taip atsirado vengrų, žydų, čigonų, vokietukų kaukės. Jos buvo skirtos ne pasityčioti, bet pabrėžti, kad jie iš kito, nesuprantamo pasaulio – kaip senosios kaukės iš metafizinio.

Šiandien jos jau yra praradusios savo prasmingumą, tačiau jų vietoje gali atsirasti ir atsiranda nauji personažai – kad ir keistomis idėjomis pagarsėję politikai. Nes viena iš Užgavėnių prasmių – pasijuokti iš dabartinio gyvenimo negerovių, o ne iš praėjusių epochų keistenybių.

Per Užgavėnes yra labai svarbu pavasario kvietimas ir žiemos išvijimas, žemės žadinimas naujam gyvybės ciklui. Galbūt todėl tuose papročiuose būta daug su derlingumo, vaisingumo kultu susijusių, stiprų erotinį prieskonį turinčių reiškinių.

Užgavėnių šėlsmas buvo puiki proga ne tik pažnaibyti senbernius bei senmerges, bet ir galimybė pasiieškoti antros pusės. O juk šiandien tai irgi aktualu, nes žmonės yra įnikę į virtualų pasaulį ir spontaniškai gatvėje susipažįsta rečiau. Per Užgavėnes, ypač dėvint kaukę, tai kur kas paprasčiau. Tiesa, tradiciškai kaukė neturi būti nei graži, nei linksma. Ji turi vaizduoti seną, grėsmingą personažą, naudojamos spalvos – juoda, balta, raudona.

Tai puikus laikas prieš pavasarinį švarinimąsi atsikratyti susikaupusio šlamšto. Juk anksčiau Morę rengdavo visas kaimas ant jos sukabindami nereikalingus skudurus, virvagalius, kad namuose nesikauptų tai, kas nenaudotina ir nereikalinga. Paskui ją sudegindavo, įmesdavo į eketę ar nustumdavo nuo kalno. Morės egzekucija simbolizuoja pavasario pergalę prieš žiemą, kaip ir Lašininio ir Kanapinio dvikova, o senovėje – Meškos ir Briedžio.

Nors pačios Užgavėnės nėra bažnytinė šventė, tačiau būdavo įprasta per jas nedirbti jokių darbų. Papročiai drausdavo verpti, malti girnomis, vyti virves, nes tikėta, kad tuomet visus metus nebus poilsio ir darbai nesibaigs. Juk iš tiesų – šventės yra skirtos tam, kad per jas būtų šėlstama, linksminamasi, o ne dirbama. Todėl linksmintasi iš širdies – važinėta rogėmis, rengtos žirgų lenktynės, laistytasi vandeniu, suptasi.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šventės akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šventės akimirka

Kaip ir per visas kalendorines šventes, taip ir per Užgavėnes mūsų protėviai spėdavo orus: sausa – pavasaris be lietaus, saulėta – geras javų derlius, snyguriuoja – geras linų derlius.

Užgavėnių ištakos yra Žemaitijoje, vėliau šventė pasiekė ir kitus regionus, ji keitėsi laike ir erdvėje. Bene nuostabiausia, kad ši žemdirbiškų tradicijų kaimo šventė tampa ir miesto švente, su nauju atributu – muge. Iš ritualinio persirengimo ji transformavosi į linksmą karnavalą, kuriame visi yra ir dalyviai, ir žiūrovai.

Užgavėnes Vilniuje tradiciškai organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras ir šiemet kviečia į Užgavėnių šventę ir mugę, kuri sostinėje vyks vasario 25 dieną, šeštadienį.

Visa šventė suksis kadrilio ritmu – štriopomis. Gedimino prospekte ir V.Kudirkos aikštėje.

10-20 val. Užgavėnių kermošius – pilvo ir geros nuotaikos atlaidai.

I štriopa. Ėjimas kiaurai

12 val. Nacionalinė Kanapinio ir Lašininio svitos ekspedicija per Morės kermošių (nuo Odminių skvero iki V.Kudirkos a.)

II štriopa. Pasisveikinimas

12.30 Žiauriai iškilmingas ir garsus šventės atidarymas (V.Kudirkos a.)

III štriopa. Čiumba, jumba, čia, čia, čia

13-15 val. Žaidimai, atrakcionai mažiems ir dideliems.

IV štriopa. Pirmyn-atgal

15-16 val. Procedūros „Sveikuolių koledže”, „Paranormalijos centre”, grožio butike „Pupočka”.

V štriopa. Viens prieš kitą

16-17 val. Baisiai dvasingas Didysis Užgavėnių persirengėlių koncertas „Džiūn pa pa”, Lašininio ir Kanapinio dvikova

VI štriopa. Lenciūgėlis

17 val. Morės palydėjimas bėgamuoju žingsniu į sveikatinimo vietą (iš V.Kudirkos a. iki Karaliaus Mindaugo tilto)

VII štriopa. Prauskis, baba!

17.30 val. Morės pasmerkimo dekretas. Morės ekspedicija „Upe žemyn“

VIII štriopa. Kas kur nori, ten ir eina

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis