Stagnacijos regionas – tai sritis su gana stipriu magnetiniu lauku: krūvį turinčios dalelės, sklindančios iš tarpžvaigždinės erdvės, verčia Saulės sukuriamą magnetinį lauką sutankėti. Indukcija šioje zonoje, kaip pažymi mokslininkai, padidėjo du kartus, lyginant su ankstesniais duomenimis, kuriuos perdavė kosminis aparatas.
Be to, „Voyager 1“ užfiksavo smarkų aukšto energetinio krūvio elektronų, patenkančių iš tarpžvaigždinės erdvės į Saulės sistemą, kiekio padidėjimą – maždaug 100 kartų. Mokslininkai taip pat pažymi, kad stagnacijos zonos ribos nėra žinomos. Tad aparatas į „gryną“ tarpžvaigždinę erdvę gali išskristi ir per kelis mėnesius, ir per kelerius metus.
2010 metų balandį „Voyager 1“ paliko heliosferą – kosminės erdvės sritį, kurioje Saulės vėjo greitis yra didesnis už nulį. Tada, norėdami įsitikinti, kad vėjas iš tiesų nurimo, mokslininkai kelis kartus pasuko aparatą.
„Voyager 2“ ir „Voyager 1“ (nepaisant numeracijos, aparatai startavo būtent tokia tvarka) buvo iškelti į kosmosą 1977 metais. Abu jie buvo pasiųsti už Saulės sistemos ribų. Šiuos kosminius aparatus maitina radioizotopiniai energijos šaltiniai.
Šiuo metu „Voyager 1“ yra už 119 astronominių vienetų nuo mūsų planetos. Astronominis vienetas – tai atstumas nuo Žemės iki Saulės, lygus 149,6 mln. kilometrų.
