Tai turbūt nenustebins nė vieno, kuriam mėgautis muzika neleido kosinčiųjų choras, tačiau dabar paaiškėjo, kad tai nėra tik perdėtas trukdis.
Ekonomistas Andreasas Wagneris iš Vokietijos teigia, kad statistinių duomenų šia tema nėra daug, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad klasikinės muzikos koncerto klausytojai kosėja daugiau.
Anot jo, ši tendencija išlieka ir tuomet, kai atsižvelgiama į tokio koncerto publikos demografinę sudėtį, rašo telegraph.co.uk.
„Galbūt tai senesni žmonės, tačiau vis tiek lieka nemenka dalis perteklinio kosėjimo, kurį reikia kažkaip paaiškinti“, – sakė jis.
Suirzusius koncertų lankytojus, kurių pramogą gadina kitų kosėjimai, dar labiau stebinti gali tai, kad skambant tam tikros rūšies muzikai kosėjama daugiau.
„Šiuolaikinius XX amžiaus klasikinės muzikos kūrinius, tylesnes ir lėtesnes dalis kosėjimai pertraukia dažniau“, – pastebi A. Wagneris.
„Kosėjimas taip pat per publiką kartais nusirita tam tikromis lavinomis ar kaskadomis, taigi egzistuoja kažkokie modeliai“, – priduria jis.
Tačiau A. Wagneriui kol kas nepavyko paaiškinti šio perteklinio kosėjimo priežasčių.
„Galutinės teorijos dar neturiu“, – sakė jis.
„Iš tikrųjų negalima atskirti, ar tai koks tyčinis dalykas, savotiškas komentaras, kurį norima išsakyti apie muziką, ar tai tiesiog refleksas, nes tau peršti gerklę. Šis nevienareikšmiškumas paverčia kosulį patraukliu būdu komentuoti muziką, dalyvauti pasirodyme ir pademonstruoti savo buvimą koncerte“, – aiškino mokslininkas.
Pianistė Susan Tomes teigia, kad ir ji, ir kolegos pastebi kosėjimą auditorijoje.
„Mano manymu, kadangi kasdieninis gyvenimas yra toks triukšmingas, mus visą laiką supa tiek triukšmo, atėjus į koncertų salę, kur jauti, kad daugybė žmonių iš tiesų mėgaujasi tyla ir nekantrauja išgirsti akustinį instrumentų skambesį, kai kurie žmonės mėgsta tylą, tačiau kiti jaučia įtampą“, – kalbėjo ji.
Tačiau kosulio priepuolis pačiame menueto viduryje erzina ne tik kitus klausytojus.
„Kartais pastebiu, kad kosulys koncerto metu būna visiškai nevaržomas. Manau, žmonės kartais nesusimąsto, kaip visa tai skamba atlikėjams, kad tai tikrai blaško tuos, kurie groja“, – pastebi S. Tomes.
