Ortodoksų Velykos – svarbiausia graikų metų šventė, pasižyminti vaišių pertekliumi, kuris imamas kaupti šaldytuvuose likus porai savaičių iki pačios šventės. Daugelis šeimų turi asmeninius iš kartos į kartą perduodamus Velykinių patiekalų receptus, tačiau apskritai graikai mėgsta ant velykinio stalo pasipjaustyti keptos ėriuko ar veršiuko kasos, vadinamos tsurekiu, užkirsti dešrelių, atsignybti veršiuko organais kimštų jo žarnų, pasigardžiuoti saldumynais su medumi ir riešutais, o svarbiausia velykinės puotos dalis – ant iešmo lėtai besisukantis avinas, kurį pilna burna doroja visa šeima.
Tiesa, šiemet, šeštaisiais krizės metais, nedarbui siekiant 27 procentus, avinu kai kurių Atėnų rajonų gyventojai dalijasi su kaimynais, nes vienai šeimai jį pirkti per brangu, o suvalgyti – per daug. Tad čirškindami mėsas atėniečiai gailisi pradingusios laimės.
„Prieš daugiau nei trejetą metų Velykų sekmadienį čia nuo maisto lūžo stalai ir sproginėjo diržų sagtys. Šiandien vos išgyvename, o mūsų vaikai mažiau laimingi nei buvome mes“, – sielvartauja pensininkas Michalis Zorbas.
Nors tarptautinių skolintojų pažadai po paskutinių Vyriausybės taupymo reformų optimistiški, atiduoti skolas už jau kadaise suvalgytas Velykines mėsas graikams užtruks dar ilgai.
