Žemiškoji versija vadinama šiek tiek kitaip – „Muggle Quidditch“ vietoj tiesiog „Quidditch“. Sportas susiformavo 2005 metais, kai Middlebury Koledžo studentas žaidimą adaptavo nemagiškajam pasauliui. Jo populiarumas greitai augo, ir šiandien kvidičo komandas turi duaigau nei 150 JAV koledžų.
Žemiškoji versija vadinama šiek tiek kitaip – „Muggle Quidditch“ vietoj tiesiog „Quidditch“.Knygų serijoje apie Harį Poterį burtininkai kvidičą žaidžia lėkdami su ant skraidančių šluotų. Tuo tarpu vadinamieji 'maglai' (angl. muggles, autorės J. K. Rowling sugalvotas žodis, skirtas magiškų gebėjimų neturintiems žmonėms apibūdinti) bėgioja šluotas tiesiog laikydami tarp kojų. Tai daug sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Tai tiesiog nepatogu", teigia vienos komandos kapitonė. "Mūsų bendruomenė kol kas dar nedidelė. Dar ne visi turi šluotas, todėl kai kurie vietoj to naudoja beisbolo arba žolės riedulio lazdas. Čia pas mus naudojami tik du lankai-vartai – iš tikrųjų jų turėtų būti trys", priduria mergina.
Kaip ir originalioje išgalvoto žaidimo versijoje, kiekviena kvidičo komanda turi septynis žaidėjus: tris persekiotojus, du mušėjus, vartininką ir kamuolio sekėją. Persekiotojai gauna taškų įmetę tinklinio kamuolį per vieną iš trijų lankų. Kiekvienas pataikymas vertas 10 taškų. Tiesa, tuo pat metu tenka išvengti priešininkų mušėjų mėtomų kamuolių – jei toks kamuolys pataiko persekiotojui, jie kamuolį turi paleisti iš rankų. Vartininko tikslas yra apsaugoti tris vartų lankus, o sekėjas turi pagauti „sničą“ – teniso kamuoliukais prikimštą kojinę, kurią nešasi aukso spalva apsirengęs bėgikas. Už tokį pagavimą komanda papildomai gauna 30 taškų.
