Ekspedicijos metu skaičiuojami miegantys šikšnosparniai
Lenkijos mokslininkų grupė, tyrinėjanti šikšnosparnius Sudetų krašte, šiemet jau šešioliktąjį kartą surengė šių žiemojančių žvėrelių tyrimų ekspediciją. Jos metu suskaičiuojami visi šio krašto urvuose ir požemiuose žiemojantys šikšnosparniai.
Lenkijos tyrinėtojams talkino ir penki Lietuvos speleologai. Jie buvo paskirti skaičiuoti šikšnosparnius sudėtinguose urvuose.
Šiemet ekspedicijoje dirbo 35 įvairių sričių specialistai. Daugiausia jų sudarė chiropterologai – mokslininkai, tiriantys šikšnosparnius. Kita dalis – jiems padedantys studentai. Lenkijos tyrinėtojams talkino ir penki Lietuvos speleologai. Jie buvo paskirti skaičiuoti šikšnosparnius sudėtinguose urvuose.
Tokios mokslininkų grupės, pasiskirsčiusios regionais, šiuos paslaptingus žvėrelius tyrinėja visoje Lenkijoje.
Norint suskaičiuoti tenka įveikti ypatingai siauras vietas
Žiemą miegantys šikšnosparniai vietą, kurioje praleis keletą mėnesių, pasirenka itin kruopščiai. Paprastai tai būna labai siauras plyšys ar anga pakankamai giliai po žeme, kurioje neužpučia vėjas, nepatenka dienos šviesa, o temperatūra sieka bent 6 laipsnius Celsijaus.
Norint pasiekti šikšnosparnių pamėgtas žiemojimo vietas mokslininkams tenka ne tik leistis giliai po žeme, bet ir lįsti pro ypač siaurus praėjimus, šliaužti purvinais ir vandeniu apsemtais tuneliais.
Norint pasiekti šikšnosparnių pamėgtas žiemojimo vietas mokslininkams tenka ne tik leistis giliai po žeme, bet ir lįsti pro ypač siaurus praėjimus, šliaužti purvinais ir vandeniu apsemtais tuneliais, o kartais net ir leistis virvėmis.
Pasak vienos iš ekspedicijos dalyvių speleologės Šarūnės Smalakytės, „lietuvių speleologai buvo išskirstyti į labiausiai patyrusias komandas, kurios šikšnosparnius skaičiavo ypatingai sudėtingai pasiekiamose vietose. Štai, pvz., Lokio urve komanda su mūsiškiais leidosi į daugiau kaip 100 metrų gylį, tam, kad pasiektų sunkiai prieinamas vietas, kuriose mėgsti žiemas leisti šie gyvūnai“.
Šiųmetės ekspedicijos rezultatai buvo panašūs kaip ir ankstesnių. Mokslininkai 14-oje požemių suskaičiavo 1532 šikšnosparnius. Iš viso aptikta 11 skirtingų rūšių šių skraidančių žinduolių.
Didžiausios žiemavietės Lietuvoje – cariniuose statiniuose
Panašios apskaitos vyksta ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje. Lietuvoje didžiausios žiemavietės yra Panerių geležinkelio tunelis ir Kauno fortai. Čia yra įsteigtos saugomos teritorijos siekiant apsaugoti šias jautrias vietas.
Šiuose požemiuose yra aptinkama ir suskaičiuojama didžioji dalis Lietuvoje žiemojančių šikšnosparnių.
Aptikus – nevalia žadinti ir trikdyti
Hibernacija yra procesas, kurio metu labai sulėtėja visi gyvybiniai procesai, o kūno temperatūra nukrenta iki aplinkos temperatūros. Dėl tokio išskirtinumo šie žvėreliai šaltuoju metu sunaudoja ypač mažai energijos ir visiškai nesimaitina. Šikšnosparniams užtenka riebalų atsargos, kurią sukaupia per šiltąjį sezoną.
Aptikus žiemojantį šikšnosparnį – nevalia jo judinti, šviesti ar kitaip trukdyti.
Aptikus žiemojantį šikšnosparnį – nevalia jo judinti, šviesti ar kitaip trukdyti. Mat atsibudimui šis žvėrelis sunaudoja labai daug energijos. Neretai nutinka taip, kad prabudimui energiją sunaudojusiam žinduoliui jos tiesiog neužtenka sulaukti pavasario, o psipildyti nėra iš kur – vabzdžiai dar nėra prabudę ir neskraido.
Tad aptikus miegantį šikšnosparnį geriausia tuoj pat palikti patalpą ir pasistengti ne tik patiems ten nesilankyti iki pavasario, bet ir kad nepatektų kiti lankytojai.
